Kas yra tvarumas versle?

Gyvename laikais, kai suvokimas, ko tikimasi iš verslo, sparčiai keičiasi. Įmonės į besikeičiančius suinteresuotųjų šalių lūkesčius reaguoja integruodamos tvarumą į savo verslo modelius. Tvarumo ignoravimas ilgainiui gali apsunkinti įmonės veiklą ir finansinę situaciją. Tai vadinama ESG rizika. Tvarumas šiandien yra būdas sumažinti riziką ir padidinti įmonės vertę.

Į verslo strategiją įtraukiant tvarumo principus, verslas bus sėkmingesnis ir konkurencingesnis – ateities grąža, efektyvesnis rizikų valdymas ir „socialinės licencijos“ (klientų, investuotojų ir visuomenės pasitikėjimo) išlaikymas. Kaip tvarumas didina verslo vertę?
 

Tvarus verslas geriau atitinka vartotojų lūkesčius 

Naujausias „Swedbank“ tyrimas rodo, kad net 53 proc. vartotojų per pastaruosius pusę metų yra priėmę nors vieną pirkimo sprendimą vien todėl, kad produktas ar paslauga buvo tvarūs. Dažniausiai į tvarumą atsižvelgiama renkantis maisto produktus, drabužius, namų apyvokos ir buitinę įrangą. Pasauliniai tyrimai rodo, kad tvarumo svarba vartotojų pasirinkimuose nuolat auga, todėl norėdami išlikti patrauklūs klientams, turite atitikti tvarumo standartus.

Tvarios įmonės yra patrauklesnės investuotojams ir bankams

Įmonės,  turinčios tvarumo strategijas ir tinkamai valdančios ESG rizikas, dažniausiai būna pelningesnės ir atsparesnės įvairiems sukrėtimams rinkoje, todėl patrauklesnės investuotojams ir finansuotojams. Investicijų srityje ESG tampa nauja norma. ESG rizikos vertinimas jau kurį laiką yra dalis kreditavimo proceso, tačiau dabar jis tampa vis įvairiapusiškesnis. Bankai jau dabar vertina įmonių tvarumą prieš suteikdami finansavimą, o ateityje šis vertinimas bus dar svarbesnis priimant sprendimus dėl paskolos suteikimo ir sąlygų nustatymo.

Tvarios įmonės yra patrauklesnės dideliems verslams kaip tiekėjos ir partnerės

Dauguma didžiųjų įmonių savo tiekimo grandinių partneriams jau kelia tvarumo reikalavimus, tokiu būdu sumažindamos savo rizikas. Be to, tiekėjo tvarumas turi įtakos galutinės produkcijos tvarumui ir poveikiui aplinkai, kurį didžiosios įmonės turi atskleisti viešai tvarumo ataskaitose. Jeigu jūsų įmonė laikosi tvarumo standartų, ji bus patrauklesnė kaip potenciali tiekėja didelėms įmonėms.

Tvariam verslui bus paprasčiau laikytis būsimų reguliavimų

Teisės aktų pakeitimai numatomi įvairiose srityse. Tai ir laipsniškas anglies ir naftos atsisakymas, ir atsinaujinančiosios energijos gamybos skatinimas, ir automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimo apribojimai, taip pat – didėjančios CO2 emisijų kainos, „teršėjas moka“ principas mokesčių politikoje,  energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, atliekų utilizavimas. Tvarumui prioritetą teikiantis verslas bus geriau jiems iš anksto pasiruošęs. 

Mažesnės sąnaudos ir kaštai

Ilgojoje perspektyvoje tvaresni sprendimai versle padeda sumažinti kaštus. Įmonės dažniausiai pradeda nuo energetinio efektyvumo didinimo ir atsinaujinančios energijos naudojimo – šie veiksmai padeda taupyti lėšas ir mažinti sąnaudas. Vėliau verslas gali skirti dėmesį produktams, kurių gamybai, transportavimui ar statymui reikia mažiau išteklių.

Nauji produktai ir efektyvesni verslo modeliai

Tvarumas įmonei atveria galimybes nuolat ieškoti inovacijų ir naujų veiklos būdų. Pavyzdžiui, gaminti pagal poreikį, nekaupti atsargų; įrangą, pastatus ir transportą nuomotis vietoje pirkimo; naudoti modulines konstrukcijas, kurios leidžia taisyti ir pakartotinai naudoti gaminį; sutrumpinti tiekimo grandinę, kurti žemos emisijos medžiagas, gaminius ir paslaugas.

Užtikrinamas įmonės konkurencinis pranašumas ateityje

Tvarumas – vienas iš pagrindinių verslo augimo veiksnių. Norint išlikti konkurencingiems, būtina stebėti tendencijas, peržiūrėti verslo procesus, iš naujo įvertinti strategijas ir turtą. Geriausią rezultatą pasieksite, jei ruoštis pokyčiams pradėsite kuo anksčiau, nelaukdami naujų reikalavimų įsigaliojimo ir rinkos praktikų pokyčių.

Darbuotojai nori dirbti įmonėse, kurios yra naudingos didesnei visuomenės daliai

Pasaulio ekonomikos forumo tyrimo duomenys atskleidė, kad 59 proc. darbuotojų, išeinančių iš darbo, renkasi organizaciją, labiau atitinkančią jų vertybes. Vienos didžiausių pasaulyje IT bendrovės „IBM“ 2021 m. atliktame tyrime nustatyta, kad tvarumas darbuotojams – svarbus vertybinis kriterijus renkantis darbovietę. Net 71 proc. darbuotojų teigė, kad tvarias įmones jie laiko patrauklesniais darbdaviais. 
 

Aplinkosauga – įmonės valdymas laikantis aplinkosauginių kriterijų, apimančių gamtos išteklių tausojimą, aplinkos užterštumo mažinimą ir atliekų tvarkymą, klimato kaitos valdymą ir biologinės įvairovės užtikrinimą.

Visos įmonės yra priklausomos nuo gamtinių išteklių, o jų veikla daro poveikį aplinkai. Kad ir koks smulkus būtų verslas, jis vis tiek naudoja energiją ir generuoja atliekas. Dėl šių priežasčių kiekviena įmonė turi žinoti gamtinių išteklių naudojimo apribojimus ir skatinti atsakingą prekių gamybą bei vartojimą.

Rodikliai, į kuriuos turėtų atsižvelgti įmonės, siekdamos sumažinti poveikį aplinkai:

CO2 emisijų mažinimas 

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos – pagrindinis veiksnys, lemiantis klimato kaitą. Verslo užduotis – ženkliai jas sumažinti. Siekiant šio tikslo pirmiausia reikėtų apskaičiuoti įmonės anglies pėdsaką (angl. carbon footprint). Tam rinkoje yra įvairių įrankių, be to paslaugas siūlo specializuotos įmonės. Labiausiai paplitęs tarptautinis standartas, skirtas matuoti emisijas, yra Greenhouse Gas Protocol.

Turėkite aiškią strategiją emisijų mažinimui, nustatykite vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus. Siekiamybė – iki 2050 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį iki nulio. Visoje vertės grandinėje įdiekite emisijų mažinimo priemones ir kompensuokite likusį išmetamų teršalų kiekį.

Sužinoti daugiau apie emisijų matavimo metodikas ir įrankius galite čia: https://ghgprotocol.org/calculation-tools

Energijos sąnaudų mažinimas ir perėjimas prie atsinaujinančių išteklių

Tai – bene veiksmingiausia emisijų mažinimo dalis versle. Smarkiai išaugus energetinių išteklių kainoms pasaulyje, vis daugiau įmonių ieško būdų, kaip sumažinti sąskaitas už energiją. „Swedbank“ ekspertai skaičiuoja, kad investicijos į nuosavą saulės elektrinę Lietuvos įmonėms gali atsipirkti greičiau nei per 4 metus.

Šiuo metu įmonės Lietuvoje turi itin plačias galimybes pradėti naudoti saulės generuojamą energiją. Paprasčiausias būdas − įsirengti saulės elektrinę ant įmonei priklausančio pastato stogo arba šalia esančiame sklype. Jei tokių galimybių nėra, tada galima svarstyti įsigyti dalį elektrinės nuotoliniame saulės elektrinių parke.

Atliekų ir išteklių efektyvumas, perdirbimas ir pakartotinis panaudojimas

Norėdami efektyviai naudoti išteklius, peržiūrėkite produkto gyvavimo ciklą ir ieškokite būdų, kaip sumažinti vandens, žaliavų ir kitų išteklių sunaudojimą gaminant ar transportuojant produktą. Tai galite padaryti pereidami prie perdirbtų medžiagų arba medžiagų, kurios pačios yra biologiškai skaidžios ar perdirbamos.

Siekdami dar didesnio efektyvumo, ieškokite būdų, kaip pakeisti verslo modelį arba tiekimo grandinės struktūrą. Pavyzdžiui, paversti produktą paslauga arba padaryti jį taisomu ir pakartotinai naudojamu. Įmonės, galinčios sumažinti atliekų kiekį įvairiais būdais, gali sumažinti atliekų tvarkymo išlaidas ir pagerinti veiklos efektyvumą.

Klimato poveikio įvertinimas

Šiandien klimato kaita – viena aktualiausių problemų pasaulyje. Dėl klimato kaitos pasaulyje vyksta vis daugiau gamtinių katastrofų, ekstremalių situacijų. Dėl to sutrikdomos tiekimo grandinės, infrastruktūra, stoja gamyba.

Fizinės rizikos verslui gali būti:

• nulemtos konkrečių gamtinių įvykių: potvynių sausrų, audrų, karščio bangų, ekstremalių šalčių
• ilgalaikės, susijusios su pasaulinės temperatūros kilimu ir to padariniais: kylančiu vandenynų lygių ir teritorijų apsėmimu, dirvožemio išbalansavimu, išteklių stoka, t.t.

Pereinamojo laikotarpio rizikos

Tai rizikos, susijusios su naujais reikalavimais, vartotojų ir investuotojų lūkesčiais, rinką keičiančiomis verslo inovacijomis. Dėl to gali nuvertėti įmonės valdomas turtas arba įmonė gali netekti galimybės naudoti dalį savo inventoriaus, įrangos, kuri nebeatitiks naujų reikalavimų ir rinkos tendencijų.
 

Socialinė atsakomybė – tai rūpinimasis geromis darbo sąlygomis ir visuomenės gerove, prisiimant atsakomybę už veiklos poveikį visuomenei.

Joks verslas negali veikti be žmonių. Įmonės sėkmė priklauso nuo joje dirbančių žmonių įgūdžių, žinių, motyvacijos, kontaktų, vertybių ir kitų aspektų, lemiančių įmonių plėtrą, konkurencingumą ir augimą. Dėl šių priežasčių kiekvienai bendrovei svarbu rūpintis savo darbuotojais, užtikrinti orų ir etišką elgesį laikantis pagrindinių žmogaus teisių ir darbo principų.

Už įmonės ribų įmonei yra reikšmingi tiekėjai, vietos bendruomenės ir kitos organizacijos, užtikrinančios stabilų visuomenės funkcionavimą.

Darbuotojų gerovė, sauga ir sveikata

Darbo teisės laikymasis, sąžiningas atlygis, saugios ir komfortiškos darbo sąlygos, siekis išvengti nelaimingų atsitikimų darbo vietoje – tai svarbi socialinio tvarumo dalis. Emocinė ir psichinė sveikata, kurianti darbuotojų gerovę įmonėje, yra pamatiniai darbdavio atsakomybės aspektai.

Įvairovė ir lygybė

Darbuotojai įmonėje turi jaustis vertinami ir gerbiami, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos ar seksualinės tapatybės, etninės tapatybės, religijos, negalios ar kitų aspektų.

Įmonės, kuriose yra didelė darbuotojų įvairovė, daug lengviau gali įdiegti naujoves, pritraukti talentingiausius darbuotojus, atliepti klientų poreikius, užtikrinti darbuotojų pasitenkinimą.

Vienodo atlygio užtikrinimas, lyčių balansas vadovaujančiose pozicijose, efektyvi nediskriminacijos politika  – vieni iš pagrindinių šios srities indikatorių, ties kuriais turi dirbti įmonės.

Darbas su socialiniais partneriais

Įmonių socialinė veikla apima bendradarbiavimą su įvairiomis organizacijomis ir bendruomenėmis, kurios  sprendžia tam tikras socialines problemas ir padeda kurti bendruomenių gerovę. Dažniausiais tokio bendradarbiavimo pavyzdys yra finansinė parama. Tačiau vis daugiau įmonių į šią temą pradeda žiūrėti kūrybiškiau ir kuria vertę socialiniams partneriams per kitokias bendradarbiavimo formas.  Tai ir darbuotojų įsitraukimas bei savanorystė, bendri viešinimo projektai, pagalba pritraukiant lėšų iš visuomenės, socialinę dimensiją turinčių produktų kūrimas ir kt.

Produkto saugumas

Tvarus verslas prisiima atsakomybę už savo produkto poveikį visuomenei – paslauga ar produktas negali kenkti vartotojų sveikatai, saugumui ar skatinti socialinę nelygybę.

Darbuotojų įgūdžiai

Kvalifikuoti ir tinkamas žinias turintys darbuotojai yra sėkmingos įmonės pagrindas. Įmonės privalo investuoti į darbuotojų mokymus, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, kad galėtų valdyti besikeičiančius darbo modelius, technologijas ir pramonės šakas, užtikrinti aukštą darbuotojų motyvaciją ir įmonės patrauklumą darbo rinkoje.
 

Valdysena apima verslo etikos, skaidrumo, atskaitomybės, antikorupcijos sritis. Čia svarbu, kaip priimami sprendimai ir kaip įmonė valdoma, kaip ji kuria santykius su partneriais, kad šie santykiai kurtų pasitikėjimą, kaip paisoma galiojančių teisės normų, atsižvelgiama į gerąsias verslo praktikas ir į suinteresuotųjų šalių interesus. Geroji valdysena padeda išlaikyti ir pagerinti įmonės reputaciją tarp darbuotojų ir akcininkų, taip pat potencialių investuotojų, klientų ir partnerių.

Įmonės tikslas, vertybės ir strategija

Įmonės tikslo ir vertybių apibrėžimas skatina įmonės plėtrą ir lemia darbuotojų veiksmus. Aiškus tikslas ir vertybės taip pat padeda įvertinti naujas verslo plėtros galimybes ir pritraukti geriausius talentus, nes vis daugiau darbuotojų renkasi darbdavį pagal vertybes.

Įmonės strategija – svarbus elementas vertinant ilgalaikę įmonės pažangą, tikslus, potencialą. Įmonės strategijoje turi atsispindėti ir tvarumo tikslai, kryptys, siekiai sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir kurti vertę visuomenei.

Kompetentinga vadovų komanda

Efektyvią įmonės veiklą ir sprendimų priėmimą užtikrina įvairaus amžiaus, lyties, išsilavinimo ir profesinės patirties turinti vadovų komanda.

Vidinė kultūra ir etiškas elgesys

Įmonėms labai naudinga turėti etikos kodeksą, kuris būtų vadovybės ir darbuotojų elgesio standartas. Verslo etika taip pat susijusi ir su kitomis sritimis, pavyzdžiui, korupcijos prevencija, sąžininga konkurencija, pranešimu apie pažeidimus ir pan.

Rizikos valdymas

Rizikos valdymas ir galimybių stebėsena atliekama siekiant nustatyti, įvertinti ir valdyti galimus įvykius, kurie gali turėti įtakos įmonės veiklos tęstinumui, strateginių tikslų įgyvendinimui ir vertei. Vis svarbiau atsižvelgti į riziką, susijusią su klimato kaita – tiek materialinę, tiek pereinamojo laikotarpio, ypač planuojant investicijas tolesnei bendrovės plėtrai.

Skaidrumas ir atskaitomybė

Verslo skaidrumas yra atviras ir sąžiningas įmonės informacijos teikimas apie įvairias įmonės veiklos sritis, siekiant kurti suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą. Vienas pagrindinių verslo skaidrumo įrankių yra finansinės ataskaitos.

Nefinansinės ataskaitos taip pat yra skaidrumo praktikos dalis. Ruošiant tvarumo ataskaitas, rekomenduojama remtis tarptautiniais standartais, pvz.: Global Reporting Initiative (GRI), Sustainability Accounting Standards Board (SASB), Nasdaq ESG ataskaitų teikimo vadovu.

Taip pat galite vadovautis LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytais reikalavimais: Socialinės atsakomybės ataskaita | Lietuvos Respublikos finansų ministerija (lrv.lt)

ES Komisija planuoja ateityje priimti universalų ES tvarumo atskaitomybės standartą – Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD).

Tiekimo grandinės valdymas

Tvarumas susijęs ne tik su veikla įmonės viduje, bet ir su atsakomybe už visą vertės grandinę. Į ją patenka tiekėjai, parneriai.

Tvarumo kontekste vis dažniau pabrėžiama, kad negalime vertinti tik įmonės poveikio aplinkai ir visuomenei. Tai turėtų būti taikoma ir tiekėjams, gaminio ar paslaugos ciklui, nes dažnai būtent tiekėjai arba gaminio naudojimas daro didžiausią poveikį aplinkai.