6 žingsniai link atsakingo apsipirkimo ir mažesnių išlaidų

Lietuvos gyventojų pajamoms nuosekliai augant, didėja ir galimybės daugiau išleisti vartojimui. Visuomenės, turinčios didesnę perkamąją galią, kritikuojamos dėl didelio vartojimo. Poreikis pirkti (nebūtinai reikalingus daiktus) kelia ne tik finansinių, bet ir kitų rūpesčių, pavyzdžiui, švaistomi Žemės resursai, niokojama gamta. Ši situacija verčia ieškoti būdų, kurie padėtų mažinti apsipirkimo žalą aplinkai ar netgi kurti papildomą vertę.

Apie prasmingą vartojimą kalbama daug, o ir būdų bei priemonių yra įvairių. Tačiau norint pasiekti ilgalaikių pokyčių, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertai ragina įpročius keisti pamažu. Siūlome 6 patarimus, kurie padės prisijungti prie atsakingų vartotojų būrio ir sutaupyti pinigų.

  • Rinkitės vietos gamintojų produkciją. Vietinis verslas atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant ir palaikant šalies ekonomiką ir kuriant naujas darbo vietas. Vadinasi, gyventojai, pirkdami savo šalies gamintojų produkciją, tiesiogiai prisideda prie vietos verslo ir bendruomenės rėmimo, o išleisti pinigai įliejami atgal į šalies ekonomiką. Negana to, vietos produkcijos naudojimas turi ir daugiau privalumų pačiam pirkėjui. Pavyzdžiui, vietinės prekės dažnai yra pigesnės už importuotas, nes jų kelias link pirkėjo yra trumpesnis, o pardavimo grandinėje dalyvauja mažiau dalyvių. Be to, vietinių ūkininkų pagaminti ar užauginti maisto produktai dažnai yra šviežesni ir maistingesni.
  • Dažniau apsipirkite pas smulkiuosius verslininkus. Mažos krautuvėlės, kavinės, šeimų valdomi restoranai yra svarbi vietos bendruomenės dalis. Gyventojai, apsipirkdami pas smulkius vietos verslininkus, prisideda prie tam tikro regiono finansinės „sveikatos“ gerinimo ir darbo vietų išlaikymo. Be to, smulkieji verslininkai neretai klientams gali skirti daugiau dėmesio. Smulkusis prekeivis įprastai turi daugiau laiko įsigilinti į poreikius ir suteikti kompetentingą konsultaciją, kuri klientui padeda atrasti būtent tai, ko reikia. Jei jums svarbi produkcijos kilmės vieta, gamybos ir laikymo sąlygos, šią informaciją taip pat lengviau gausite pas smulkiuosius verslininkus, nes jie dažnai palaiko tiesioginius ryšius su tiekėjais.
  • Pirkite daiktus, kurių iš tiesų reikia. Ko gero, nesunkiai galite prisiminti atvejų, kuomet išėjote pirkti maisto, o grįžote su naujais marškinėliais. Arba po nesėkmingos dienos darbe nusprendėte „gydytis“ pirkiniais. Jei šis elgesys jums būdingas, rizikuojate išleisti daugiau nei uždirbate bei apsikrauti daiktais, kurių jums nereikia. Norėdami lavinti racionalaus apsipirkimo įprotį, pirkinius planuokite iš anksto, o į parduotuvę eikite tik įsitikinę, kad namuose tikrai neturite to, kas surašyta pirkinių sąraše. Jei būdami prekybos vietoje abejojate, ar verta pirkti nusižiūrėtą daiktą, tuomet jo nepirkite – abejonės tik patvirtina, kad tas daiktas nėra būtinas arba netinka. Nepasiduokite ir pirkimo karštinei per įvairius išpardavimus. Nors mažos kainos vilioja, visuomet galvokite apie pirkinio panaudojimą.
  • Stenkitės nešvaistyti maisto. „Swedbank“ Finansų instituto atlikto tyrimo duomenimis, maistui skiriame didžiausią pajamų dalį. Tačiau kad šią išlaidų eilutę būtų galima sumažinti, įrodo išmetamo maisto kiekis. „Maisto bankas“ skaičiuoja, kad Lietuvoje kasmet išmetame 581 tūkst. tonų maisto. Daugiau nei dešimtadalį šių atliekų srauto sudaro šeimų išmetamos maisto atliekos, likusi dalis –  maisto atliekos, susidariusios žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos sektoriuose. Vadinasi, pakeitę maisto pirkimo įpročius, prisidėtume prie maisto atliekų mažinimo ir sutaupytume pinigų. Pirmasis žingsnis mažesnio švaistymo link – stengtis įsigyti tik tiek maisto, kiek reikia. Tai galite pasiekti, jei pirkti pradėsite dar namie: kaskart apžiūrėję maisto produktų likučius, susidarysite pirkinių sąrašą ir užsibrėšite, kiek pinigų jiems skirsite. Mažinti išmetamo maisto kiekį padės ir kelių dienų valgiaraščio sudarymas – taip galėsite suplanuoti vienos dienos galimų likučių panaudojimą kitos dienos racione. O prekes su nuolaidomis įsigykite, tik jei prekė išties reikalinga.
  • Naudokite medžiaginius pirkinių krepšelius. Plastikiniai maišeliai, kuriuos daugelis naudoja apsipirkimo metu, yra viena dažniausių komunalinių atliekų, sukelianti liūdnus padarinius. Dėl kontaktų su šiais maišeliais gali žūti gyvūnai, jie teršia aplinką ir estetiškai darko kraštovaizdį, o maišeliams suirti reikia nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų metų. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, plonųjų maišelių vienas gyventojas per metus sunaudoja iki 250 vienetų, o kiek storesnių – iki 40 vienetų. Taigi juos naudodami ne tik papildomai susimokame prekybos vietoje, bet ir stipriai prisidedame prie aplinkos teršimo. Išeitis labai paprasta – pradėkite naudoti medvilninius krepšelius. Turėkite juos savo rankinėje, kad prireikus jie visada būtų po ranka. Papildomų medvilninių maišelių turėkite ir daržovėms, vaisiams ar saldumynams, kuriems įprastai naudojate skaidrius plastiko maišelius.
  • Nesibaiminkite naudotų daiktų. Žmonės visais laikais pardavinėjo, mainė ir perduodavo iš kartos į kartą įvairius naudotus daiktus. Šiandien naudotų daiktų įsigijimo procesas tapo dar patogesnis ir lengvesnis dėl interneto teikiamų galimybių ir socialinių tinklų išplitimo. Kodėl gi ir jums nepabandžius naudotam, tačiau vis dar geros būklės daiktui suteikti „antrą gyvenimą“, jį įsigyjant ne parduotuvėje, o iš žmogaus, kuriam tas daiktas nebereikalingas? Norint įsigyti didesnės vertės daiktą, galima jo ieškoti taip vadinamuose blusturgiuose,  specializuotose skelbimų el. svetainėse ar tiesiog apie savo norą „garsiai“ paskelbus draugams socialiniuose tinkluose. Tai leidžia ne tik sutaupyti pinigų, bet ir prisidėti prie išmetamų daiktų kiekio mažinimo.
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.