Misija „Apsipirkti pigiau ir protingiau“

Misija „Apsipirkti pigiau ir protingiau“

Anksčiau ar vėliau kiekvienam pasitaiko, kad norime pirkti daugiau, nei galime ar norime už tuos pirkinius mokėti. Taip yra todėl, kad paprastai poreikiai auga greičiau nei pajamos, o jei dar turimas pinigų kiekis mažėja, suvaldyti norus ir neišvengiamus pirkinius dar sunkiau. Negana to, parduotuvėse gausu įvairių nuolaidų ir išpardavimo akcijų, skatinančių PIRKTI. Ir nebūtinai racionaliai apsisprendus. Noras įvaldyti „apsipirkimo meno“ techniką gerokai padidėja tada, kai pajamos mažėja, o atsisakyti įprasto gyvenimo būdo nesinori. Sumaniai apsiperkant išties gali sumažėti išlaidų eilutė „maistas“ ar „kitos nenumatytos išlaidos“, o norint tapti sumaniu pirkėju, nereikia įgyti aukštojo mokslo diplomo pinigų taupymo ar leidimo klausimais – pakaks, jei naudositės keliais labai paprastais patarimais.

Išbandykite patys!

  1. Apsipirkti pradėkite namuose. Kad netektų 101-ąjį kartą ištarti „lyg ir nieko ypatingo nenusipirkau – tik būtiniausių maisto prekių, o šitiek išleidau!“, pirkti pradėkite dar neišėję iš namų. Turint aiškų pirkinių planą ir tikslų jų sąrašą jūsų apsipirkimas bus racionalesnis. Ši taisyklė ypač naudinga moterims, mat šios iš prigimties yra „rinkėjos“, tad nuėjusios į parduotuvę dažnai nesąmoningai ieško „ką čia gero namo parnešus“.
  2. Valgiaraščio sudarymas. Sudaryti reikalingų maisto produktų sąrašą ir apsipirkti bus lengviau, jei numatysite savaitės valgiaraštį. Savaitės valgiaraštis daugeliui yra tikras iššūkis – „kaip galima sugalvoti, ką norėsiu valgyti kitos savaitės pabaigoje, jei net dėl vakarienės sunku apsispręsti“. Jei niekuomet jo nedarėte, pradėkite nuo poros, vėliau – nuo kelių dienų valgiaraščio planavimo.
  3. Maisto likučių inventorizacija. Sudarinėdami maisto produktų sąrašą, pažiūrėkite, kokių maisto produktų turite. Jei į parduotuvę keliaujate nepasiruošę ir iškyla klausimas, ar namie dar yra to ar ano, sprendimas būna paprastas – „paimsiu“. Tačiau neretai toji atsarga (ypač jei tai greitai gendantys maisto produktai) nukeliauja į šiukšlių dėžę. Tai lygu už maisto produktus sumokėtų pinigų pasiuntimui į šiukšliadėžę
  4. „Paskutinės minutės“ sąrašo pavojus. Jei pirkinių sąrašą sudarysite paskutinę akimirką, tikėtina, kad jis bus netikslus. Geriau jį pildyti visą savaitę, o prieš einant į parduotuvę dar kartą peržiūrėti. Pavyzdžiui, jei pirkinių sąrašą pritvirtinsite prie šaldytuvo ar padėsite kitoje gerai matomoje vietoje, galėsite jį papildyti, kai tik baigsis koks produktas. Tuomet tikrai žinosite, ko trūksta ir ko reikia.
  5. Pinigų limito nustatymas. Sudarę pirkinių sąrašą, nesunkiai galite apskaičiuoti apytikslę sumą, kiek išleisite, ir užsibrėžti sau, jog, pvz., šiandien išleisite ne daugiau kaip 20 eurų. Tai padės atsispirti spontaniškiems pirkiniams ir užgaidoms. Galite turėti net atskirą pirkinių kortelę, kurios sąskaitoje būtų tiek, kiek skirta mėnesio maisto prekėms įsigyti – jei vieną savaitę leisite sau daugiau, kitą teks apsipirkti kukliau.
  6. Ribokite laiką, leidžiamą parduotuvėje. Į parduotuvę einame ne pramogauti, todėl neverta joje beprasmiškai gaišti laiko, nes kuo ilgiau vaikštome dairydamiesi, tuo labiau tikėtina, kad mūsų krepšyje atsiras nereikalingų produktų ir pirkinių.
  7. Į parduotuvę eikite pavalgę. Alkanam žmogui atrodo ir kad jis pats suvalgys daugiau, ir kad namuose trūksta daugybės produktų. Kitaip tariant, galioja elementari taisyklė „akys daugiau nori“. Be to, alkanam sunkiau atsispirti čia pat, parduotuvėje, gaminamiems kvapniems patiekalams, pavyzdžiui, šviežioms bandelėms.
  8. Lyginkite kainas. Vienas iš pagrindinių taupymo būdų – lyginti kainas. Pirmiausia lyginkite vienos rūšies skirtingų gamintojų produktų (pvz., sviesto) kainas. Geriausia lyginti produkto 1 kg kainą, o ne vieno vieneto (pakelio, pakuotės) kainą, nes, pvz., vienoje pakuotėje gali būti 180 g, kitoje – 200 g sviesto. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į produkto kokybę, nes taupyti sveikatos sąskaita nepatartina. Kitas būdas – palyginti tokios pat prekės kainą skirtingose parduotuvėse ar netgi prekybos vietose (pvz., turguje). Nustebsite, kiek galite sutaupyti pasirinkę tinkamą parduotuvę.
  9. Pirkimas urmu. Pirkti didelėmis pakuotėmis dažnai yra gerokai ekonomiškiau nei po vieną mažą pakuotę. Bet taip daryti patartina tik jei esate tikri, kad prekę sunaudosite ir neteks jos išmesti.
  10. Pažinkite rinkodaros triukus. Savaitei daugelis apsiperka didelėje parduotuvėje, tačiau net ir reikalingų pirkinių sąrašas neišgelbės, jei pasiduosite rinkodaros triukams. Ar pastebėjote, jog būtiniausios prekės (pienas, duona, mėsa ir pan.) dažniausiai yra parduotuvės gale? Taip daroma tam, kad eidami per parduotuvę susigundytume nebūtinai reikalingais dalykais. Prekės, lentynose išdėliotos akių lygyje, dažniausiai yra brangiausios, todėl nepatingėkite apžiūrėti prekes, išdėliotas žemiau ar aukščiau. Ryškūs užrašai su skelbiamomis akcijomis ir nuolaidomis, kurios nebūtinai yra vertingos, atkreipia dėmesį ir neretai paskatina įsigyti vieną ar kitą nebūtinai reikalingą prekę. Žinoma, nuolaidomis naudotis verta, bet tik jei prekė išties jums reikalinga. Prie kasos, kur pridėliota įvairių smulkmenų (saldainių, kramtomosios gumos ir pan.), pirkėjų laukia paskutinis išbandymas, tačiau ne visiems, laukiant savo eilės atsiskaityti, pavyksta atsispirti nebūtinos prekės pagundai.
  11. Būkite atidūs. Kai jūsų pirkinius skenuoja pardavėjas, stebėkite monitorių, ar visos jūsų pasirinktos prekės kainuoja būtent tiek, kiek jūs manėte, nes parduotuvėse pasitaiko įvairių žmogiškų ar techninių klaidų.
  12. „Nesigydykite“ neplanuotais pirkiniais. „Tiek galiu sau leisti“ kategorijos pirkiniai ypač būdingi moterims, kurios yra emocionalesnės už vyrus. Tenka girdėti istorijų, kaip moteris išėjusi į parduotuvę pirkti maisto grįžta su naujais bateliais ar suknele. Neretai tai būna spontaniškas pirkinys („juk ji tokia graži“) arba savotiškas nusiraminimas, manymas, kad naujo daikto sau „yra nusipelniusi“ (arba be jo negali gyventi). Tačiau pirkiniai neįvertina jūsų nuopelnų ir pastangų. Neretai neplanuotai išleidus nemenką pinigų sumą vėliau tenka graužtis – „gal nereikėjo...“
  13. Brangesnių pirkinių įsigijimo planas. Brangesnius pirkinius verta planuoti. Jei vis dėlto esate linkę elgtis spontaniškai ir jums sunku atsispirti pagundai nusipirkti naujus džinsus, megztinį ar kitą patikusį daiktą, pasistenkite laikytis kelių paprastų taisyklių.
    • Riba. Su antrąja puse arba pats su savimi sutarkite, kiek kainuojantį pirkinį jau priskirsite brangiems – 50, 100, 200 eurų?
    • Kontrolė. Sutarkite, kad jei kils pagunda įsigyti tokį pirkinį, prieš tai turite gauti antrosios pusės, draugės, draugo ar pan. pritarimą.
    • 24 valandos. Jei nėra su kuo pasitarti, laikykitės 24 valandų taisyklės, t. y. prieš įsigydami neplanuotą brangų pirkinį bent parą pagalvokite. Tikėtina, jog pirmosioms emocijoms aprimus pirkinys nebeatrodys toks reikalingas.
    • Abejonės. Jei abejojate, ar verta pirkti naują daiktą, dažniausiai teisingas sprendimas – nepirkti. Abejonės tik patvirtina, kad tas daiktas jums nėra būtinas arba netinka.
    • Finansinės priemonės. Jei nepakanka valios, sumažinkite savo pirkinių kortelės dienos atsiskaitymų limitus. Negalėdami iškart atsiskaityti, turėsite nueiti iki bankomato, o kol jį pasieksite, spės atvėsti ir impulsyvios emocijos, skatinančios skubotą sprendimą.
  14. „Taupumas“. Nepasiduokite pirkimo karštinei per įvairius išpardavimus, kai pinigai išleidžiami siekiant sutaupyti. Ko vertas taupymas, kai per nuolaidų bumus išleidžiamos kelios dešimtys eurų, kad būtų sutaupyta keliolika? Nepaisydami mažų kainų, visuomet galvokite apie pirkinio panaudojimą – ar tikrai reikia prisipirkti kad ir nebrangių, tačiau niekur nenaudojamų daiktų? Tai, kas pigu, nebūtinai reikalinga ir naudinga.
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.