Skirtingų šalių - skirtingos tradicijos

Skirtingų šalių - skirtingos tradicijos

Svetimų kraštų nebūna, tik keliautojas kartais jaučiasi svetimas. Ši vieno rašytojo mintis ypač aktuali vasarą, kai imame dairytis, kokiame „rojaus kampelyje" atsipūsti nuo darbų. Ir jei ne vienas jau žino, kad lankantis Azijos šalyse, derėtų susilaikyti nuo prisilietimo prie nepažįstamų žmonių, o kai kuriose Pietų Europos valstybėse pasisveikinimas, dvidešimt kartų pasibučiuojant ir dešimt apsikabinant, gali užtrukti ir ne vieną minutę, dėl skirtingų tradicijų vis dar dažnai pakliūvame į „nepatogias" situacijas. Kad netektų raudonuoti iš gėdos ar aikčioti iš nuostabos, „Swedbank" Finansų institutas pasidomėjo skirtingų kultūrų tradicijomis, susijusiomis su pinigais ir turtu, o tuo, ką sužinojo, dalinasi su Jumis.

  • Komplimentas ar pasityčiojimas? Kelionėje komfortas ir malonūs įspūdžiai neretai priklauso nuo aptarnaujančio personalo. Atsidėkoti paslaugiems žmonėms norisi, tačiau pažėrę gausius arbatpinigius skirtingose šalyse, ne visuomet liksite suprastas. Jei Lietuvoje nėra gilių arbatpinigių tradicijų, tai daugelyje kitų valstybių nuo seno egzistuoja tam tikri jų dydžiai. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje padavėjai tikisi gauti 5-15 procentų nuo sąskaitos sumos. Tačiau šie procentai jau gali būti įskaičiuoti į sąskaitą, tad verta nepamiršti į ją žvilgtelėti atidžiau. Jei sąskaitoje užtiksite žodelį „tips" (anglakalbės šalys) arba „servise compris" (prancūzakalbės šalys), galite nesivarginti ir papildomai smulkių neieškoti. Tiesa, vis vien palikę keletą monetų iš grąžos, būsite palydėti geru žodžiu. O sugalvoję arbatpinigiais pamaloninti padavėją Japonijoje, apskritai galite sulaukti „kreivų žvilgsnių". Japonai, kaip ir korėjiečiai, arbatpinigius prilygina išmaldai, todėl šiose valstybėse jie tradiciškai laikomi ne komplimentu už gerą darbą, o pasityčiojimu.
  • Smalsuolių kėslai. Keliaujant po Azijos ar Vidurio rytų šalis, pirmą kartą gyvenime sutikti žmonės dažnai užduoda du klausimus: „Koks Tavo vardas?" ir „Kiek tu uždirbi?". Jei atsakydami į pirmąjį tik suabejojate, ar tam meiliai besišypsančiam žmogui pavyks jį ištarti, tai antrasis klausimas kuklų lietuvį išties gali sugluminti, įžeisti ar net išgąsdinti. Vis dėlto taip klausiančio smalsuolio nederėtų iškart laikyti storžieviu ar bėgti nuo jo kiek kojos neša. Pavyzdžiui, Kinijoje uždarbis nėra laikomas paslaptimi - tiesiog tokiu būdu siekiama geriau pašnekovą pažinti. Jei vis dėl to klausimą laikote netaktišku, pabandykite atsilyginti tuo pačiu - drąsiai pasiteiraukite apie klausiančiojo uždarbį. Reakcija turėtų būti tik teigiama.
  • Turtingos gegutės ir vorai. Kiekviena valstybė ir kultūra turi aibę ritualų, padedančių pritraukti pinigus. Štai lietuviai, siekdami turtų, džiaugiasi, jei automobilį apdergia paukštis, slepia pinigus po kilimėliais, o išgirdę kukuojant gegutę, žvangina monetas (daugiau apie tai galite paskaityti čia). Todėl nevertėtų pasimesti, jei kinui atvėrus piniginę iš jos pradės byrėti druska, o graiko kiekvienoje kišenėje barškės bent po keletą monetų. Kas dar gali padėti pritraukti turtus? Ogi - gyvatės oda. Prakusti svajojantys japonai nešiojasi mažą šio gyvio odos gabalėlį piniginėse. Tuo tarpu viešėdami Trinidado ir Tobago gyventojų namuose jokiu būdų neužgaukite rudo voro, nes pasak jų, tik tokie neša pinigus.
  • Svetur skolos opesnės. Savo skolas reikia atsakingai tvarkyti visuomet, tačiau jei jau teko įsiskolinti užsienio valstybės piliečiui, vertėtų būti ypatingai atidžiam ir dėmesingam. Juk skolos - jautrus klausimas, todėl ir įvairių prietarų, susijusių su jomis, sugalvota ne vienas. Štai, pavyzdžiui, Rusijoje manoma, kad pinigus atiduoti reikia dešine ranka, o juos paimti - kaire. Tuo tarpu rumunai neskolins Jums pinigų pirmadienį, nes manoma, kad tada visą savaitę reiks skolinti. Azijos šalyse įsiskolinimas apskritai laikomas gėdingu dalyku, todėl nereikėtų stebėtis, jei Jums paskolinti pinigų atsisakys ir geras pažįstamas.
  • Kai dera ir taupumas, ir dosnumas.  Jei vienų kultūrų žmonės gegučių, vorų ar gyvačių suneštus pinigus iššvaisto lengva ranka, iš kitų gi yra ko pasimokyti. Štai, pavyzdžiui, Kinijoje taupumas jau tūkstančius metų laikomas dorybe. Kinų požiūriu, europietis, „juodai dienai" atsidedantis po dešimtadalį mėnesio pajamų, yra labai neapdairus, kadangi jie patys dažnai santaupoms maksimalią galimą sumą, kartais siekiančią ir iki pusės savo atlyginimo. Tačiau išankstinės nuostatos, kad dėl to kinai yra šykštūs ir nesvetingi, vertėtų atsikratyti. Mat dosnumas - dar viena šios šalies gyventojų puoselėjama vertybė. Tuo tarpu Skandinavijoje ar Vokietijoje savo sąskaitos dalį, net jei buvote pakviesti vakarienės, restorane gali tekti apmokėti patiems.
  • Margos dovanų tradicijos. Jei tenka užsienio šalyje keliauti į svečius, ko gero, viena pirmųjų dilemų su kuria susiduriame: „O ką nusinešti?". Juk dovanos, nors ir teikiamos be ypatingos progos, yra ne tik gero tono ženklas, bet ir išreiškia pagarbą, simpatiją, draugystę ir dar daug teigiamų jausmų. Tačiau viskas gali apsiversti aukštyn kojom, jei, pavyzdžiui, į musulmonų namus atsinešite viskio butelį, vokiečiui ar brazilui įteiksite peilių rinkinį, kanadiečiui dovanosite vokelį su pinigais, o marokietį pagerbsite geltonais gvazdikais. Visais šiais atvejais prašausite pro šalį, kadangi islamas nepripažįsta alkoholio, aštrūs daiktai simbolizuoja ryšių nutraukimą, o geltona, rožinė ir violetinė spalvos dalyje Rytų šalių laikomos mirties ženklu. Prieš lankantis svečios šalies gyventojų namuose vertėtų susipažinti su vietos dovanų ir dovanojimo tradicijomis. Kitu atveju, net išrinkus tokias „neutralias" dovanas kaip gėlės ir vynas, galite suklysti. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Argentinoje šeimininkai linkę patys išrinkti vyną, o egiptiečiai gėles paprastai dovanoja tik vestuvių ir laidotuvių progomis.
  • Už lauktuves - dešimt kartų pigiau. Sutaupyti galite net ir atostogaudami, todėl užsukę į triukšmingą turgų vidurio rytų ar Azijos šalyse,  nepamirškite derėtis. Šiuose kraštuose deramasi visur ir visada, o vaikai šio meno mokomi nuo mažens, todėl turgaus prekeivis gali net ir įsižeisti, jei iškart sutiksite su pirma jo pasiūlyta kaina. Juk ji dažnai būna „subalansuota" užsienio turistams. Turėdami kantrybės, drąsos ir įgiję šiek tiek patirties, patikusį dirbinį įsigysite ir už penkis ar net dešimt kartų mažesnę kainą, tad nepraleiskite progos išbandyti savo derybinius sugebėjimus.
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.