Būti madingu brangu: kur investuotojai prarado daugiausiai pinigų šiais metais?

Būti madingu brangu: kur investuotojai prarado daugiausiai pinigų šiais metais?
Tautvydas Marčiulaitis, Nepriklausomas finansų ekonomistas
2022-05-26

Pandemijos metu finansų rinkas atrado daugybė mažmeninių investuotojų. Priverstinis taupymas ir namų areštas dėl karantino apribojimų sukūrė puikią aplinką išbandyti savo jėgas investavime. Nors pirmieji pažinties metai, kaip dažnai nutinka, buvo tiesiog magiški, praeito rudens dargana santykius turėjo atšaldyti, o ši žiema juos visai pribaigti.

Pasaulis pasikeitė – jūs nieko nesuprantat!

Pandemijos metu išpopuliarėjo agresyvaus augimo technologijų įmonių akcijos. Naujieji investuotojai norėjo pinigus dėti į pasaulį keičiančias technologijas. Senosios metrikos – pavyzdžiui, pelnas – buvo nustumtos į paraštes, o apie 10 proc. metinę grąžą kalbantys investuotojai laikomi  praeities reliktais be realių kompetencijų.

Per 2020 metus daugumos tarp mažmeninių investuotojų populiariausių akcijų kainos (remiantis įvairių tarpininkų statistika) augo po 50–100%. Todėl tik rinkas atradę investuotojai įgavo daug pasitikėjimo savimi.

Tuometinis naratyvas teigė – senasis pasaulis griuvo. Pelnas nebėra svarbu. Bankininkai ir fondų valdytojai lieka už nugaros. Interneto karta iš esmės keičia finansų pasaulį. Anot šio naratyvo, moderniai įmonei svarbiausia inovatyvumas, gebėjimas pritraukti vartotojus bei augimo galimybės. Tuo metu stiprus balansas, pelningumas, finansinis tvarumas nebeturi reikšmės.

Naratyvas veikė puikiai, kol galiojo karantino apribojimai. Perteklinis taupymas, kylantis iš atimtų galimybių leisti pinigus kelionėms, restoranams ir kitoms pramogoms, į nedideles agresyvaus augimo įmones sunešė masę pinigų.

Kuo įmonė mažesnė, tuo mažiau pinigų reikia, kad jos akcija šautų į viršų. Su nuomonės formuotojų pagalba, kartojančių tuos pačius penkis įmonių vardus kaip naujojo pasaulio flagmanus, kelių milijardų kapitalą turinčių įmonių akcijos nesustodamos šuoliavo į viršų. Tik daug kas pamiršo, kad ši mechanika veikia į abi puses.

Vertės ir augimo ciklai

Visi žino apie bulių ir meškų rinkų ciklus: dešimt metų rinkos auga, tuomet kelis krenta, tuomet vėl auga. Tie patys principai galioja ne tik akcijų kainoms. Palūkanos, infliacija, skirtingų įmonių generuojama grąža taip pat įprastai yra cikliška.

Vertės įmonės, t. y. įmonės, kurios turi stiprius balansus bei generuoja pelną, buvo populiarios per 2000 ir 2008 metų krizes. Po pastarosios krizės pradėta vykdyti agresyvi ekonomikos skatinimo politika vėl sukūrė nuostabią aplinką augimo įmonėms – kompanijoms, kurios finansine prasme yra silpnos, turi didelį išorinio kapitalo poreikį, tačiau gali labai daug ir sparčiai augti.

Kadangi augimo įmonėms nuolat reikia papildomo išorinio kapitalo (augimui finansuoti), joms sekasi puikiai tais periodais, kai pinigai yra pigūs bei lengvai prieinami. Tuo metu, kai pinigų kaina auga ir prieinamumas mažėja, geriau laikosi vertės įmonės, nes jos turi galimybes savo veiklą finansuoti iš pelno, lanksčiau didinti ar mažinti išorinio kapitalo srautus.

2021 metais augti pradėjusi infliacija paskatino centrinius bankus imtis veiksmų. Pirmiausia, mažinti pinigų pasiūlą, tuomet pradėti didinti palūkanas. Rinkos suformavo lūkestį, kad tai nebus trumpalaikiai pokyčiai. Pasaulis pasiruošė išeiti iš nulinių palūkanų ir begalinių pinigų aplinkos, pereiti į brangių pinigų ciklą.

Įvertinus šiuos lūkesčius, investuotojai išsipardavė augimo įmonių akcijas. Pirmiausia buvo parduodamos agresyvaus augimo, vėliau – augimo ir technologijų įmonės bendrai. Prie to pridėjus griežtų karantinų pabaigą ir sumažėjusį susidomėjimą iš smulkiųjų investuotojų, turime visišką krachą tarp 2020 metų populiariausių akcijų. Nemaža jų dalis, nuo praeitais metais pasiekto piko, yra kritusios 70 proc. ir daugiau.

Burbulo sprogimas: istorija nesikartoja, bet rimuojasi

Savo esme 2020–2021 metų agresyvaus augimo technologijų įmonių akcijų burbulas buvo panašus į 2000 metų interneto akcijų burbulą. Smulkieji investuotojai ir tuomet kartojo, kad pasaulis keičiasi neatpažįstamai, reikia pirkti viską, kas susiję su internetu.

Tokių burbulų esmė labai panaši. Kelios puikias idėjas ir planus turinčios įmonės sukuria visą ekosistemą, kurios vis didesnę dalį ilgainiui sudaro parazitinės įmonės. Tai yra beverčiai vardai, sukurti pasipelnyti iš tuometinio rinkos sentimento. Burbulo sprogimo metu diskriminacijos nebūna – sprogsta visa ekosistema. Tiek parazitai, tiek aukso grynuoliai. Juo labiau, ir tie aukso grynuoliai dažnai burbulo pike būna smarkiai pervertinti.

Dėl to, ypač patirties neturintiems investuotojams, burbulo sprogimo metu labai sunku suprasti, ar jų investiciniame krepšelyje esantys vardai yra ateities „Amazon’ai“, ar tiesiog ekosistemos parazitai. Atskirti šiuos du, ypač rinkoms kraujuojant, sudėtinga net profesionalams. Tai, ar atskirti pavyko, tampa aišku tik po daugelio metų.

Dažnai smulkusis investuotojas, kelis metus šventai tikėjęs esąs G. Soros ir W. Buffet simbioze, po burbulo sprogimo spjauna į rinką ir kartoja tą pačią mantrą: mane apgavo „Wall Street’as“ ir didieji fondai, daugiau niekada neinvestuosiu. Ne aš kaltas, kad investavau į pervertintas įmones. Kalta aplinka.

Pamokos, kurias teks išmokti

Ši situacija parodo, kad klasikinės pamokos ir tezės galioja visuomet. Kurį laiką nuo gravitacijos pabėgti gali, tačiau anksčiau ar vėliau teks nusileisti ant žemės. O tokio nusileidimo greitis ir kietumas dažniausiai nepatinka niekam.
Kokios pamokos turėjo būti išmoktos?

Pirmiausia, akivaizdu, kad nesant profesionalu, aktyviai prekiauti bei atsirinkinėti pavienes investicijas yra labai sunku ir retai pelninga. Periodinis investavimas į S&P 500 ar kitą didelį indeksą sekantį fondą būtų atnešęs daugiau grąžos, nei investicijos į populiariausias 2020 metų akcijas.

Antra, vaikytis madų neapsimoka. Jei nori eiti su banda, privalai suspėti iš jos pasitraukti dar iki skerdyklos durų. Tai pavyksta tik vienetams. Mados visuomet yra trumpalaikės, priklausomos nuo įvairių tarpusavyje nebūtinai susijusių faktorių, sunkiai prognozuojamos ir labai lengvai besikeičiančios.

Trečia, finansų rinkose investuojame tam, kad padidintume savo finansinį turtą. Finansinis turtas gali didėti tik tuo atveju, kai jūsų investicijos jums generuoja teigiamus finansinius srautus. Jei įmonė, į kurią investuojate, neuždirba ir neplanuoja uždirbti pelno, tai ir jūsų finansinis turtas gali didėti tik dėl to, kad kažkas už jūsų investiciją sutinka mokėti daugiau pinigų nei sumokėjote jūs. Tokio įvykio tikimybė žymiai mažesnė nei vertės didėjimo dėl to, kad įmonės veikla tiesiogiai kuria finansinį srautą investuotojams iš uždirbamo pelno.

Ketvirta, stebuklų nebūna. Jei visi profesionalai iki jūsų gebėjo generuoti, geriausiu atveju, keliasdešimt procentų per metus, tai jūs, su kelių mėnesių patirtimi, negalite tikėtis jų aplenkti. Todėl ir vidutinė rinkų grąža, ilguoju laikotarpiu siekianti 10 proc., jus turėtų visiškai tenkinti. Geriausia mažmeninio investuotojo strategija – periodiškai investuoti į pasirinktą gerai diversifikuotą fondą. Taškas.
 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.