Pavargusiems nuo koronaviruso – džiugios naujienos!

Pavargusiems nuo koronaviruso – džiugios naujienos!
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
2020-04-01

Į Venecijos kanalus sugrįžo gulbės ir delfinai. Užsikrėtimą koronavirusu galima nebrangiai nustatyti virgulių pagalba, o nuo jo pasveikti padeda vitaminas C, imbieras bei kai kurie eteriniai aliejai. Dezinfekcinį skystį galima pasigaminti namie – tam reikės tik storalapio ir tujų šakelių užpilo. Eurovizijos konkursą šiemet laimėjo Lietuva!

Tokios ir panašios melagienos – netikros naujienos – pastaruoju metu vis dažniau bado akis. Pavyzdžiui, niekad anksčiau nematytas internetinis puslapis, apsimetantis naujienų portalu, skelbia, kad kažkieno internetiniu balsavimu Lietuva „oficialiai“ laimėjo atšauktą Eurovizijos dainų  konkursą. Namie užsibuvę piliečiai, visai nesuabejoję jos autentiškumu, su entuziazmu dalinasi šia džiugia žinia socialiniuose tinkluose.

Ne, gulbės niekada nebuvo išnykusios iš Venecijos salos Burano kanalų. Ne, delfinai į Venecijos kanalus negrįžo, o tas žaismingas filmukas su jais buvo nufilmuotas Kaljario uoste Sardinijos saloje, ten kur juos galima pamatyti gana dažnai. Ir tikrai ne, tūkstančiai žmonių nuo koronaviruso miršta ne dėl to, kad jų dar nepasiekė Lietuvos žolininkių išmintis.

Ir ne, tai nėra tik nekalti juokeliai, nesusipratimai ar netyčinės klaidos. Pavargę nuo naujienų apie viruso plitimą pasaulyje ir mirtis nuo jo gyventojai laukia šviesos spindulio, ir jiems į pagalbą ateina entuziastingi melagienų skleidėjai. Greta melagienų pas patiklesnius vartotojus slenka įvairiausios konspiracijos teorijos, magiškų piliulių pardavėjai bei įvairiausios sukčių pinklės, pasibaigiančios tikrai nebe juokais.

Socialiniuose tinkluose pamačius itin įdomias, intriguojančias, neįtikėtinas ar net šokiruojančias naujienas, pirma mintis turėtų būti ne jomis dalintis, o patikrinti jų patikimumą. Kuo naujiena labiau intriguojanti ir kuo daugiau emocijų sukelia, tuo didesnė tikimybė, kad ji nėra tikra, ir tuo atsargiau reikėtų ją vertinti. Gavote netikėtą laišką, raginantį paskubėti pasinaudoti unikalia galimybe sustiprėti ar praturtėti? Trinkite neskaitę.

Būtina pradėti nuo bazinių klausimų – kas platina tokią informaciją, koks yra duomenų šaltinis, kokie yra naujieną platinančių asmenų motyvai? Jei intriguojanti naujiena publikuota tik nematytuose naujienų portalais apsimetančiuose puslapiuose, jos galite net neskaityti. Jei nenurodomas duomenų šaltinis – taip pat. Net jei pirminis duomenų šaltinis nurodomas, reikėtų jį patikrinti ar bent jau pažiūrėti, ar tokią pat statistiką pateikia bent keli patikimi šaltiniai.

Neretai socialiniuose tinkluose, ignoruojant faktus ir loginius argumentus, tiesiog atsiremiama į autoritetą. „Youtube“ filmuke kalbinamas išmintingai atrodantis barzdotas profesorius, kuris mano, kad skiepyti vaikus nėra būtina. Net jei jis profesorius, nepatikslinama, kad jis yra paleontologijos, o ne medicinos mokslų profesorius. Ir, žinoma, neužsimenama, kad daugiau nei 99 proc. medicinos mokslo ekspertų nuomonė būtų priešinga nei jo.

Melagingą ar klaidinančią informaciją platinančių asmenų motyvai gali būti labai įvairūs. Kartais kažkoks internetinis puslapis tiesiog nori sulaukti daugiau lankytojų ir parduoti daugiau reklamos. Kartais tokiu būdu socialiniuose tinkluose ieškoma dėmesio ir sekėjų. Deja, neretai melagienų skleidėjų motyvai gali būti daug tamsesni.

Kelios minutės su „Google“ pagalba gali išsklaidyti daugelį iliuzijų, apsaugoti jūsų asmeninius finansus ir sveikatą, ar bent jau padėti išvengti apsijuokimo, skleidžiant nesąmones socialiniuose tinkluose. Abu informacijos priėmimo kraštutinumai – viskuo tikėti ir niekuo netikėti – yra pavojingi. Ignoruodami mokslininkų atradimus ir išradimus ir pasikliaudami įtikinėjimo meną įvaldžiusių netikrų pranašų, sukčių bei šarlatanų pasakomis rizikuojame pakenkti sau ar savo artimiesiems.

Šiandien, kai mus kasdien, kas valandą, kas minutę bombarduoja milžiniškas informacijos srautas, mums būtinas sveikas skepticizmas ir kritinis mąstymas, padedantis atsijoti melagienas nuo vertingos informacijos. Į bet kokią informaciją kasdien reikėtų žiūrėti taip, lyg kiekviena diena būtų balandžio 1-oji.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.