2026-ieji: mažiau pažadų, daugiau finansinės ramybės

Naujieji metai daugeliui prasideda pažadų maratonu: daugiau sportuosiu, sveikiau valgysiu, produktyviau dirbsiu, dar geriau tvarkysiu asmeninius finansus. Tačiau dažnai noras „daryti daugiau“ sukuria papildomą spaudimą, kurio gyvenime ir taip netrūksta, o pažadai ganėtinai greitai pamirštami. Ką 2026-aisiais daryti kitaip, kad pavyktų iš tiesų pagerinti savo finansinę sveikatą?

Mažiau išorinio triukšmo

Socialiniai tinklai, reklamos, nuomonės formuotojai, nesibaigiantys „super pasiūlymai“ –  milžiniškas informacinis ir finansinis triukšmas, su kuriuo susiduriame kasdien. Ir net jei žinome, kad socialiniuose tinkluose matome tik gražiausią gyvenimo pusę, nejučiomis vis tiek lyginamės. O kartu su lyginimusi ateina ir impulsyvūs finansiniai sprendimai: pirkti, atsinaujinti, išleisti daugiau nei planavome.

Todėl vienas naudingiausių pažadų galėtų būti paprastas: 2026-aisiais mažiau pasiduosiu triukšmui ir mažiau pirksiu to, kas skirta padaryti įspūdį kitiems. Ir tai toli gražu nereiškia, kad „gyvensiu prasčiau“. Tai reiškia – pirksiu ir vartosiu sąmoningiau, turėsiu daugiau pinigų tam, kam man jų iš tiesų reikia.

Juk kiekvienas turime skirtingus prioritetus ir neprivalome teisintis dėl savo pasirinkimų. Jei man patinka atostogauti Lietuvoje prie ežero – puiku. Jei man svarbiau turėti finansinę pagalvę nei dar vieną egzotinę kelionę, objektyviai vertinant, – dar puikiau. Juk geriausias finansinis sprendimas yra tas, kuris tinka mums ir atitinka mūsų finansinę realybę.

Mažiau finansinio nerimo

Finansinio nerimo šaltinių gali būti įvairių, bet labai dažnai jis kyla dėl per mažo asmeninių finansų situacijos aiškumo. Tad ir tikra finansinė ramybė nebūtinai ateina tada, kai pradedame daugiau uždirbti, o tada, kai žinome tikrąją savo finansinę padėtį.

Todėl nuosekliai peržiūrėti ir įsivardinti, kiek ir kam iš tiesų išleidžiame, kokio dydžio finansinę pagalvę esame sukaupę, bei kaip esame pasiruošę nenumatytoms situacijoms – svarbūs žingsniai, padedantys mažinti finansinį nerimą.

Todėl šiemet pažadas gali būti toks: mažiau pilkųjų zonų asmeniniuose finansuose. Ir tai dažniausiai reiškia labai praktiškus sprendimus: periodiškai pasitikrinti išlaidų struktūrą, pradėti,  kad ir pamažu, kaupti finansinį rezervą, būti apgalvojus, kaip reikėtų elgtis vieno ar kito mums nerimą keliančio finansinio scenarijaus atveju.

Mažiau vien tik kaupti

Kai galvojame apie finansinius pažadus, vienu dažniausių tampa sprendimas daugiau taupyti. Tai itin aktualu dažnam mūsų, mat, kaip rodo „Swedbank“ duomenys, tik kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) klientų turi didesnę nei 500 eurų siekiančią finansinę pagalvę. Tad finansinio rezervo kaupimas mažais žingsniais – aktualus dažnam.

Vis dėlto, net ir kalbant apie taupymą, daugiau kartais savaime nėra geriau. Jei jau turime sukaupę 3–6 mėn. išlaidų sumą siekiantį finansinį rezervą, o nuo didesnių nuostolių užtikrintai saugo draudimo sutartys, verta žengti kitą žingsnį – lėšų dalį, iki tol per mėnesį skirtą rezervo kaupimui, investuoti.

Nors kartais manoma kitaip, investavimas tikrai nėra labai sudėtingas iššūkis. Pradedant nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių, galima pasiekti gerų rezultatų ir pasirūpinti finansine ateitimi. Svarbiausia – nuoseklumas, toleruojamo rizikos laipsnio įsivardijimas ir nesiblaškymas vaikantis neįtikėtinai greitos grąžos pasiūlymų.

Turimas ir greitai prieinamas finansinis rezervas padės užsitikrinti finansinį saugumą vos jo prireikus, o investuojant auganti suma padės siekiant ateities finansinių tikslų bei apsaugant lėšas nuo infliacijos.

Šie pažadai ir sprendimai suteiks daugiau aiškumo, nuoseklumo bei finansinio saugumo – elementų, nuo kurių kartais labiau nei nuo pajamų dydžio priklauso mūsų finansinė sveikata ir finansinė ramybė.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją.