Brangus šildymo sezonas baigėsi − metas ruoštis kitai žiemai

Šįmet rekordinis biokuro, gamtinių dujų, elektros ir kitų energijos išteklių kainų augimas kasmetį galvosūkį dėl didelių sąskaitų už šildymą pavertė rimtu galvos skausmu. Maža to, šiandieninė situacija nesukuria prielaidų tikėtis mažesnių šildymo išlaidų ateityje. Tad nors pasibaigęs šildymo sezonas ir leis lengviau atsikvėpti finansiškai, yra veiksmų, kurių galime imtis jau dabar, kad ateityje sąskaitos keltų mažiau nerimo.
 
Energijos išteklių kainoms rinkoje įtakos daryti negalime, tačiau kitą svarią didelių sąskaitų priežastį – pastato energinį efektyvumą – kontroliuoti turime galimybių. Lietuvoje apie 96 proc. daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 m., yra energiškai neefektyvūs. Jie neatitinka šiuo metu keliamų reikalavimų išorės sienų šiluminėms savybėms, o jų inžinerinės sistemos – nusidėvėjusios. Nemaža dalis individualių namų mūsų šalyje taip pat skaičiuoja ne vieną ir du dešimtmečius.
 
Pagerinti pastato energinį efektyvumą galima imantis namo ar daugiabučio renovacijos, individualių sprendimų bute, taip pat – keičiant kasdienius įpročius.

Reikšminga ir piniginei, ir planetai

Apie namų energinio efektyvumo didinimą būtina galvoti ne tik dėl brangstančių energijos išteklių ir ilgalaikės naudos asmeniniams finansams. Reikšmingas ir aplinkosauginis aspektas. Pasaulinio pastatų ir statybos aljanso duomenimis, energinis pastatų aptarnavimas ir jų eksploatacija sudaro apie 28 proc. anglies dvideginio emisijos (CO2) pasaulyje.
 
Naujai statomi pastatai turi atitikti aukštus energinio efektyvumo reikalavimus, todėl pamažu pastatų fondas tampa vis žalesnis, tačiau to nepakanka. Europos žaliasis kursas numato, kad iki 2050 m. grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų būti lygus nuliui. Vis dėlto, didžioji dalis pastatų, kurie stovės pasaulyje 2050 m., yra pastatyti jau dabar, todėl būtina rūpintis jų energiniu efektyvumu.

Renovacija − investicija į ateitį

Efektyviausias būdas sumažinti pastato energijos sąnaudas ir šildymo sąskaitas – atlikti renovacijos darbus. Renovacijos procesas ir išlaidos gyventojus gali gąsdinti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ši investicija atsiperka su kaupu. Skaičiuojama, kad po renovacijos šildymo išlaidos 1 kv. m. sumažėja bent 30–40 proc. Be to, didesnis energinis efektyvumas didina ir būsto vertę.
 
Apskaičiuojamas ir apytikslis renovacijos poveikis aplinkai – 60 kv. m. butas renovuotame name šildymo sezono metu sumažina anglies dvideginio emisiją daugiau nei 1 tona. Namo modernizavimas apima ne tik šilumos sistemos, išorės sienų ir stogo atnaujinimo darbus. Galima pakeisti ir vamzdynus, liftą bei elektros instaliacijas – tai prisideda prie mokesčių už elektrą ir komunalines paslaugas mažinimo.

Kokie pokyčiai bute padėtų sutaupyti?

Neturint galimybės atlikti pilną pastato renovaciją, galima imtis veiksmų, kuriems nebūtinas vieningas daugiabučio namo gyventojų pritarimas. Paprasčiausia energijos sąnaudų mažinimo priemonė – sandarūs langai. Tinkamai susandarinti langai gali padėti sutaupyti iki 10 proc. šiluminės energijos. Taip pat verta apsvarstyti ir balkono įstiklinimą.
 
Tvarkingi, nuorinti radiatoriai taip pat prisideda prie energinio efektyvumo didinimo. Svarbu, kad bute jie nebūtų apstatyti baldais ir neuždengti užuolaidomis, nes tai blokuoja šilumą.
 
Naujos statybos bei atnaujintuose pastatuose efektyviai vartoti šilumos energiją pagelbsti ir termostatai – oro temperatūrą patalpose reguliuojantys prietaisai. Skaičiuojama, kad jie gali padėti sutaupyti iki 11–12 proc. energijos. Senos statybos daugiabučiuose jų įrengimas taip pat galimas, tačiau tam turėtų būti atnaujintas namo šiluminis punktas bei atlikta šildymo sistemos rekonstrukcija.

Svarbu ir kasdieniai įpročiai

Siekiant sumažinti būsto išlaikymo kaštus, svarbu galvoti ne tik apie sąskaitas už šildymą, bet ir kitus būsto energinio naudingumo didinimo sprendimus.
 
Štai, pavyzdžiui, nuosavos saulės elektrinės įsirengimas ar nutolusios jėgainės įsigijimas išlaidas už elektros energiją gali sumažinti kelis kartus. Šiuo metu, kai elektros energijos kainos išaugusios, toks sprendimas atsiperka dar greičiau, o gavus Aplinkos projektų valdymo agentūros paramą galima susigrąžinti iki 30 proc. investicijų.
 
Neturint galimybės imtis jau minėtų energinio efektyvumo gerinimo priemonių, nereikėtų nuvertinti kasdienių energijos taupymo įpročių poveikio. Pavyzdžiui, nepamiršti iš elektros lizdų ištraukti nenaudojamų elektros prietaisų, išjungti šviesą kambariuose, kuriuose nebūname.
 
Įsigyjant naujus elektros prietaisus svarbu atkreipti dėmesį į jų energinį efektyvumą bei rinktis aukštos energinės klasės prietaisus, kurie elektros energiją naudoja ekonomiškai, taip leisdami sutaupyti.
 
Galiausiai, jei namuose vis dar esama kaitrinių lempučių, pravartu pakeisti jas į LED šviesos šaltinius. Skaičiuojama, kad įprastą 60 W lemputę pakeitus į LED, per metus sąskaitą už elektrą galima sumažinti iki 15 eurų.