Vaikai ir skaitmeniniai pinigai: kokius saugumo aspektus svarbu aptarti su atžalomis

Praėjusiais metais dėl sukčiavimo Lietuvos gyventojai neteko daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Nors įprastai didžiąją dalį sukčiavimo aukų sudaro suaugusieji, tačiau vaikai taip pat pakliūva į sukčių pinkles. Finansinių nuostolių pridaryti gali ir elementarių finansinių žinių trūkumas. Kokiame amžiuje su vaikais pradėti kalbėti apie skaitmeninius pinigus ir kokius saugumo aspektus aptarti?
 
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 18–25 m. jaunuolių apklausa pernai parodė, kad kiek daugiau nei pusės jų tėvai apie pinigus kalbėti pradėjo jiems sulaukus 13 metų. Visgi finansų ekspertai pažymi, kad apie finansus su vaikais reikėtų pradėti kalbėti nuo pat mažumės.
 
Patarimai apie tai, kaip protingai išleisti kišenpinigius ar taupyti, yra svarbu, tačiau tuo apsiriboti neužtenka. Turėdami lengvą prieigą prie interneto, vaikai gali ne tik plėsti savo akiratį, bet ir susidurti su realiomis grėsmėmis, todėl skaitmeninio finansinio raštingumo pamokos yra būtinos.

Skaitmeniniai pinigai – realūs pinigai

Nors šis faktas mums atrodo akivaizdus, mažesniems vaikams dažnai sudėtinga suvokti, kad banko kortelėje esantys pinigai, kurių jie pamatyti negali, turi tokią pačią vertę, kaip ir popieriniai banknotai ir monetos. Svarbu atžaloms paaiškinti, kad skaitmeniniai pinigai kortelėje neatsiranda „iš niekur“, ir jų ištekliai nėra begaliniai – jeigu pinigų išleisime per daug, jų paprasčiausiai nebeliks.
 
Pokalbiai su vaikais, kurie jau aktyviai naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, tampa dar aktualesni ir labiau kompleksiški. Tikriausiai ne vienai šeimai yra tekę susidurti su nemalonia staigmena paaiškėjus, kad vaikas iš savo ar tėvų telefono apsipirko mobiliosiose programėlėse ir tam išleido toli gražu ne kelis eurus.
 
Vaikams būtina paaiškinti, kaip auga sąskaita už telekomunikacijų paslaugas ir kad neapgalvotas išlaidavimas internete taip pat turi realių finansinių pasekmių.

Rizika tapti sukčių bendrininkais

Kitas pavojus internete, su kuriuo gali susidurti ir vaikai – tai nusikaltėliai, įtraukiantys žmones į savo sukčiavimo schemas ir paverčiantys juos pinigų mulais.
 
Pinigų mulu vadinamas žmogus, kuris, į savo banko sąskaitą gavęs pinigų iš vienų asmenų, juos perveda kitiems arba išgrynina ir perduoda nusikaltėliams, už tai gaudamas tam tikrą finansinį atlygį. Apie šį reiškinį ypač svarbu kalbėti su vyresnio amžiaus vaikais, paaugliais, kurie gali susigundyti sukčių pasiūlymu, norėdami užsidirbti papildomų pinigų savo reikmėms.
 
Kaip taisyklė, šie nusikaltėliai bendrininkų ieško socialiniuose tinkluose, susirašinėjimo programėlėse, pažinčių platformose ir į neteisėtą veiklą įvilioja žadėdami lengvą uždarbį įdėjus labai mažai pastangų. Ši magiška kombinacija „dirbu mažai, o uždirbu daug“ suvilioja paauglius ir jaunimą, kurie dažai dar neturi realios darbo patirties ir nežino, kaip veikia darbo santykiai.
 
Jeigu norite sumažinti vaikų įsitraukimo į neteisėtas veiklas riziką, nuo ankstyvo amžiaus mokykite juos saugaus ir atsargaus elgesio skaitmeninėje erdvėje. Būtina pabrėžti, kad niekada negalima atskleisti savo asmeninių duomenų, internetinės bankininkystės kodų ir banko kortelės numerio nepažįstamiems žmonėms, taip pat atsakinėti į įtartinus laiškus, atidarinėti reklaminių nuorodų, susivilioti neva laimėtu prizu.

Asmeninių duomenų apsauga

Akylai saugoti asmeninius duomenis svarbu ne tik dėl rizikos tapti pinigų mulu, bet ir dėl pinigų išviliojimo grėsmės. Šiam tikslui pasiekti skaitmeninėje erdvėje egzistuoja daugybė sukčių schemų bei metodų, kuriais vaikai, kaip, beje, ir nemaža dalis suaugusiųjų gali naiviai patikėti.
 
Dar daugiau, kartais užmezgę neva romantinę pažintį internetu, apsimesdami vaiko bendraamžiu ar bendraamže, sukčiai išvilioja intymias vaikų nuotraukas. Vėliau gąsdindami ir šantažuodami, kad nuotraukas paviešins, sukčiai reikalauja vaikų pervesti jiems pinigų.
 
Ši tema nėra iš lengvųjų pokalbiui su vaiku, tačiau ji labai svarbi siekiant vaikų saugumo. Tad ja kalbėtis su vaikais vertėtų vos jiems pradėjus aktyviau naudotis išmaniaisiais įrenginiais, socialiniais tinklais, kitomis pažinčių ir komunikacijos programėlėmis.

Atidus mokėjimų stebėjimas

Banko sąskaitą jau turinčius vaikus būtinai edukuokite apie esminius saugumo dalykus − joks bankas niekada SMS žinute ar telefonu neprašo atskleisti prisijungimų prie interneto banko ar kitų asmeninių finansinių duomenų.
 
Netikros žinutės, skambučiai ir el. laiškai su įspėjimu, kad kažkas naudojasi mūsų sąskaita ar atlieka iš jos mokėjimus – tai dažniausias sukčių kabliukas, ant kurio užkimba nemažai suaugusiųjų.
 
Apsisaugoti nuo finansinių nuostolių bei sukčių padės ir atidus mokėjimų stebėjimas. Jeigu jūsų atžalos jau naudojasi elektronine bankininkyste ir patys turi galimybę pirkti internetu, įspėkite juos jokiu būdu netvirtinti mokėjimų, kurių patys neinicijavo. Raginkite visuomet atidžiai sutikrinti kontrolinį kodą ekrane ir pasirodžiusį „Smart-ID“ programėlėje, siekiant užtikrinti, kad ir pačių atliekami mokėjimai tikrai pasiektų tą gavėją, kurį turėtų.
 
Pati didžiausia atsakomybė edukuojant vaikus finansiniais klausimais tėvams tenka kuriant abipusį pasitikėjimą. Net ir padarę klaidą ar neįsiklausę į patarimus iš pirmo karto, vaikai turi jausti, kad vis tiek bus palaikomi ir jokiu būdu nebaudžiami. Jaunieji vartotojai turi augti žinodami, kad bet kada gali kreiptis į tėvus pagalbos ar patarimo ir jiems bus ištiesta pagalbos ranka.