Asmeninių finansų apžvalga: įsivertinkime prabėgusius metus

Asmeninių finansų apžvalga: įsivertinkime prabėgusius metus
Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
2021-01-05

Naujų metų pradžioje verta atsisukti į prabėgusius ir įsivertinti, kaip per pastaruosius 12 mėnesių pavyko valdyti asmeninius finansus. Tokia finansų revizija leidžia pamatuoti priimtų pasirinkimų naudą ar žalą, objektyviai įsivertinti esamą situaciją ir lengviau susikurti tinkamą ateinančių metų finansinį planą, biudžetą bei išsikelti finansinius tikslus. 
Savo finansų būklę įsivertinti naudingiausia formuojant tikslius klausimus, kurie verčia ne nusižiūrėti „teisingus“ atsakymus, bet nuoširdžiai permąstyti pasirinkimus ir paieškoti asmeniškai tinkamiausių sprendimų. Štai 10 klausimų, kurie padės apžvelgti praėjusius metus.

1. Kiek pinigų uždirbote?

Skaičiuojant uždirbtas pajamas, naudinga analizuoti, kokie pajamų šaltiniai atneša didžiausią naudą ir kitąmet daugiausiai dėmesio skirti pelningiausiems.

Pastebėjus, kad pajamų vis stinga ir praėjusiais metais galėjote uždirbti daugiau, pagalvokite apie papildomas uždarbio galimybes. Taip pat – apie tinkamą jų diversifikavimą: jei turite kelis pajamų šaltinius, atsisakykite daugiau laiko eikvojančių ir mažiau pelno nešančių, juos pakeisdami naudingesniais.

Jei mėgstamos veiklos, kurią galima monetizuoti, dar nesate atradę, 2021-aisiais skirkite laiko savo įgūdžių, žinių ir kompetencijų lavinimui. Ilgainiui ši investicija taip pat gali padėti pasididinti metines pajamas. 

2. Kiek pinigų išleidote?

Taip pat svarbu įsivertinti išlaidų dydį ir sritis, kurioms išleidžiama daugiausiai. Įprastai išlaidas galime skirstyti į tris dalis – pragyvenimo, laisvalaikio ir pramogų, taupymo ir investavimo. Matydami, kiek ir kuriai sričiai išleidote, aiškiai žinosite savo finansinius prioritetus ir, esant reikalui, galėsite juos perdėlioti. Be to, mažinti išlaidas konkrečioje srityje yra daug paprasčiau, nei tiesiog bandyti „išleisti mažiau“.

Išleidžiamus pinigus visus metus patogiai galite sekti banko programėlės įrankiuose (pavyzdžiui, „Mano biudžetas“) ar kitose išmaniosiose programėlėse, kurios metų pabaigoje pateikia išsamias finansų ataskaitas. 

3. Kiek pinigų sutaupėte?

Pirmiausia, svarbu pasižiūrėti, ar pavyko išleisti mažiau pinigų, nei uždirbote. Jei taip – tai puiki pradžia kelyje į taupymą. Kitas taupymo tikslas tokiu atveju turėtų būti finansinės pagalvės kaupimas. Tai suma, siekianti nuo 3 iki 6 mėnesių įprastų išlaidų – tiek santaupų pravartu turėti nuolat, kad iškilus netikėtumams turėtumėte pinigų jiems išspręsti.

Jei tokios sumos dar nesate sukaupę, paskaičiuokite, kiek susitaupyti pavyko per metus ir kokios dalies dar trūksta. Jei santaupų jau turite pakankamai, tiesiog įvertinkite, ar nebuvote per daug išlaidūs – pravartu kas mėnesį taupymui atidėti bent 5–10 proc. gaunamų pajamų. Tad jei per metus uždirbote, tarkime, 12 tūkst. eurų, 1,2 tūkst. eurų santaupų būtų geras rezultatas.

Stebėti santaupas ar taupyti beveik nejučiomis taip pat patogu išmaniosiose programėlėse, tokiose kaip e. taupyklė.

4. Kurie finansiniai sprendimai pasiteisino, o kurie – ne?

Įvertinkite didžiausius ar dažniausiai pasikartojančius finansinius sprendimus. Pavyzdžiui, jei praėjusiais metais įsigijote antrą šeimos automobilį, paskaičiuokite, ar toks sprendimas buvo labiau naudingas, ar tik padidino išlaidų eilutę.

Taip pat pasvarstykite, kokią įtaką finansams turi kasdieniai pasirinkimai – impulsyvūs pirkiniai kavinėje ar drabužių parduotuvėje, kasdienės taupymo praktikos ar bandymai užsidirbti papildomai.

5. Kas labiausiai trukdė elgtis finansiškai atsakingai, o kas labiausiai padėjo?

Kartais puikiai žinome, kokie mūsų sprendimai veda į finansinę laisvę, tačiau jų nepriimame, nes šiuos atlikti trukdo aplinkybės – motyvacijos ar valios stoka, neaiškūs finansiniai tikslai, artimų žmonių nuostatos.

Todėl labai svarbu trukdančias priežastis įvertinti objektyviai ir neieškoti pasiteisinimų – nesiimkite kaltinti aplinkinių, liūdėti dėl nepalankių aplinkybių ir ieškoti neegzistuojančių sunkumų. Verčiau pagalvokite, ką asmeniškai galite padaryti papildomai, kad finansinius sprendimus kasdien priimti būtų lengviau.

6. Ką kitąmet darytumėte kitaip?

Svarbu ne tik su šaknimis išrauti neigiamas finansines praktikas, bet ir patyrinėti tas, kurios teisingos, tačiau ne visai produktyvios.

Pavyzdžiui, taupymas yra būtina priemonė į finansinę laisvę, tačiau pernelyg intensyvus taupymas, neleidžiant sau atsipalaiduoti, gali neigiamai veikti jūsų emocinę būseną. Tokiu atveju prasminga šiemet dažniau leisti sau pailsėti ar tiesiog pasistengti uždirbti daugiau, kad nereikėtų taip stipriai karpyti išlaidų.

7. Kaip sekėsi siekti finansinių tikslų? 

Psichologai ir finansų ekspertai sutaria, kad finansiniai tikslai leidžia norimą ateitį susikurti lengviau ir greičiau, tad juos išsikelti pravartu. Jei praėjusių metų pradžioje tą jau padarėte, pats metas peržvelgti progresą.

Atsiverskite praėjusių metų pradžios užrašus ir pasižymėkite, kuriuos finansinius tikslus pavyko pasiekti, o kurių – ne. Taip pat pasvarstykite apie priežastis, kodėl taip nutiko. Kartais jų pasiekti nepavyksta ne tik dėl netinkamų sprendimų, bet ir neaiškių ar pernelyg ambicingų jų formuluočių. Tokiu atveju šiemet pravartu pabandyti ir pačius tikslus formuoti tiksliau.

Tą patogiai galėsite daryti padaryti programėlėje „Goals on Track“. Joje tikslus galima suskaidyti į mažesnius žingsnius, kad veiksmų galėtumėte imti jau šiandien. Be to, programėlė leidžia stebėti kiekvieno tikslo progresą.

8. Kaip metų pabaigoje vertinate savo finansų būklę?

Metų eigoje gali nutikti daug nenumatytų aplinkybių, tad rekomenduojama finansinę būklę įsivertinti metams pasibaigus.

Paprasčiausia tai padaryti skiriant balą savo finansams dešimtbalėje sistemoje, kur 1 reiškia „labai blogai“, o 10 – „labai gerai“. Vertinimą sau rašykite žvelgdami į visus metus, o ne į atskiras dalis ar periodus  – kaip jūsų banko sąskaita, santaupos ir pragyvenimo lygis atrodo šiandien.

9. Kur ieškojote informacijos?

Po ranka turėti naudingiausius informacijos ar pagalbos šaltinius verta tam, kad streso kupinose situacijose sprendimus rastume greičiau. Galbūt tai tinklaraštis apie finansus, asmeninis banko vadybininkas ar puikiai finansus išmanantis draugas? Pasižymėkite, kas praėjusiais metais suteikė naudingiausius atsakymus ir šiose vietose ieškokite informacijos toliau.

Naudingos informacijos apie finansus lietuvių kalba visuomet rasite, pavyzdžiui, „Swedbank“ tinklaraštyje blog.swedbank.lt ar finansų eksperto Tautvydo Marčiulaičio tinklaraštyje „Lėtas pelnas“. Diskusijų apie finansus su bendraminčiais ir banko ekspertais gausu „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“.

10. Kokia didžiausia praėjusių metų pamoka?

Įvertinus ir apžvelgus metus, rekomenduotina iš jų „išsinešti“ bent vieną svarbiausią pamoką. Teisingų ar klaidingų atsakymų į šį klausimą nėra. Svarbiausia pasiimti kažką, kas atrodo asmeniškai naudinga ir svarbu prisiminti. Ilgainiui tokios pamokos susidės į asmeninių finansų filosofiją, kuri padės priimti teisingiausius sprendimus ir taip susikurti finansinę gerovę.

Nežinantiems nuo ko pradėti, rekomenduojama dėmesį atkreipti į daugiausiai finansinės žalos arba naudos atnešusius metų įvykius bei pasirinkimus ir patyrinėti, kas nulėmė tokią jų baigtį.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.