Tinklaraštis
Maži žingsniai – dideli pokyčiai: kaip siekti finansinės ramybės
2025-06-27
Jei artėjant mėnesio pabaigai kaskart ima kaustyti baimė, kad neužteks pinigų mokesčiams ar būtiniems pirkiniams, tai dar nereiškia, jog finansinis nerimas persekios nuolat. Įgyti daugiau situacijos kontrolės ir mažinti finansinį nerimą gali padėti net ir nedideli žingsiai. Turint daugiau žinių, kaip tvariau valdyti savo biudžetą, bei šiek tiek pakoregavus savo įpročius, galima pagerinti finansinę sveikatą ir sukurti naują santykį su pinigais.
Kokius jausmus kelia pinigai
„Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa atskleidžia, kad net 7 iš 10 jaunų žmonių bent kelissyk per mėnesį jaučia finansinį nerimą. Ir nors kartais manoma, kad finansinį nerimą jaučia mažesnes pajamas uždirbantys žmonės, tai netiesa – finansinę įtampą patiria tie, kurių pajamos yra didesnės nei vidutinės.
Gera finansinė sveikata nepriklauso nuo didelio pinigų kiekio. Svarbu turėti pakankamai finansų valdymo žinių, kaip kontroliuoti savo išlaidas ir nepalikti jų savieigai, bei ugdytis tinkamus įpročius. Tuomet nebus sunkus susitvarkyti su netikėtomis finansinėmis situacijomis ir suplanuoti ateities finansinius tikslus.
Prieš imantis finansinių įpročių pokyčių, reikėtų labai nuoširdžiai sau atsakyti, kas būtent kelia finansinį nerimą arba kas trukdo susikurti geresnį santykį su pinigais. Tai gali būti ir klaidingi įsitikinimai, buvusios neigiamos patirtys ar patiriamas socialinis spaudimas („sėkmingas lygu turtingas“). Neigiamos nuostatos apie pinigus dažnai susiformuoja dar vaikystėje, o vėliau trukdo racionaliai pažiūrėti į finansų valdymą.
Pabandyk prisiminti kelias situacijas, kuriose paskutiniu metu kaustė įtampa dėl pinigų. Išleidęs pinigų pramogoms bijojai, kad jų pritrūks būtiniems dalykams? Galbūt problema yra ne pačios išlaidos, o tai, kad jų neplanuoji? Kaip ateityje galima išvengti tokių situacijų?
Kaip pradėti valdyti savo biudžetą
Nors finansų planavimas kartais kelia asociacijų su savęs varžymu, iš tiesų jis veikia priešingai. Žinodamas, kiek pinigų kam gali išleisti, idant jų neptritrūkų iki kito atlyginimo, jausi daugiau užtikrintumo, kontrolės ir ramybės. Finansinėje ramybėje ir kontrolėje slypi didelė jėga ir finansinės laisvės dalis.
Norint susikurti mėnesio biudžetą, pirmiausia reikia įvertinti, kam kiekvieną mėnesį leidžiame lėšas. Kiek tenka skirti būsto nuomai ar paskolai, kiek – komunaliniams mokesčiams, transportui, maistui ir kitiems poreikiams. Tam bus reikalinga kelių paskutinių mėnesių išlaidų peržiūra.
Tai padės sukirstyti gaunamas pajamas į išlaidų eilutes būtiniesiems poreikiams, nebūtinoms išlaidoms bei taupymui.
Jei iškart sunku susiplanuoti viso mėnesio biudžetą, suskaidyk jį savaitėmis ir pabandyk elgtis taip, kad nenukryptumei nuo savo finansinio plano. Net jei kyla pagunda išleisti daugiau, dėk sąmoningas pastangas to nedaryti. Nepamiršk, kad norint jausti mažiau nerimo dėl finansų svarbus ir subalansuotas biudžetas, ir finansinis rezervas – santaupos, kurios padės ištikus finansiniams netikėtumams.
Minkšta finansinė pagalvė – pamažu
Dažnai žmonės tikina, kad neturi iš ko taupyti, nes mažai uždirba. Tačiau vos gavus atlyginimą, tikrai įmanoma atsidėti 10–20 eurų. Galima pasinaudoti ir žaidimą primenančiu taupymo būdu, kai pirmą dieną atidedamas euras, o po to kasdien – vis vienu euru daugiau. Taip nejučiomis per savaitę sutaupysi 28 eurus.
Verta pasinaudoti ir 50/30/20 taisykle, kai 50 proc. pajamų skiriama būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – kintamosioms, o 20 proc. – taupymui ir investavimui.
Jei matai, kad pernelyg daug išleidi drabužiams ar madingiems daiktams, kuriuos perki pagautas impulso, prieš perkant visada naudinga palūkėti parą: gal paaiškės, kad jie nėra labai būtini ar neteikia tiek gerų emocijų, kiek buvo manyta.
