Į pensiją sulaukus 30-ties: pasiekiama realybė ar rizikinga svajonė?

Į pensiją sulaukus 30-ties: pasiekiama realybė ar rizikinga svajonė?

2021-02-22

Daug dirbti, dar daugiau taupyti ir išeiti į „pensiją“ 30-ties kai kam gali skambėti kaip svajonių scenarijus. Dar prieš 10 metų užsienyje išpopuliarėjusios FIRE (finansinės laisvės, ankstyvos pensijos angl. Financial Independence, Retire Early) judėjimo atgarsiai girdimi ir Lietuvoje. Tiesa, girdėti ir buvusių judėjimo entuziastų liudijimų, kad dėl abejotinų galimybių nebedirbti sulaukus 30-ties ar 40-ties neverta aukoti šiandieninės finansinės laisvės karštligiškai taupant.

Tad kas gali svarstyti tokį scenarijų, į ką reikėtų atsižvelgti? O gal racionaliau apgalvoti kitokius finansinės laisvės scenarijus?

Tai, kokia suma kiekvieną mėnesį užtikrintų pakankamai patogų gyvenimą – visiems skirtinga, tačiau įsivaizduokime, kad iki gyvenimo pabaigos gyventi patogiai mums užteks vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis tai – 928 eurai atskaičius mokesčius. Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje sulaukus pensinio amžiaus siekia bent 80 metų. Vadinasi, norėdami niekada nebedirbti po 30-ies ar 40-ties, turime apsirūpinti pajamomis ateinantiems 40–50 metų. 

Ar realu uždirbti tokią sumą iki numatytos ankstyvosios „pensijos“? Jeigu pradėtumėte dirbti jau 18-os, kas mėnesį turėtumėte gauti bent 3–4 tūkst. eurų į rankas. Be to, negalėtumėte išleisti nė cento. Vis dėlto tokio dydžio atlyginimus gaunančių žmonių šalyje yra labai mažai. Be to, jie greičiausiai yra labai geri savo srities ekspertai, sukaupę daug metų patirties, ar vadovauja didelėms įmonėms. Tokios pareigos vos baigus mokyklą praktiškai niekam neįkandamos.

Ar tikrai apsvarstėme visas sąlygas?

Trumpam įsivaizduokime, kad reikiamą sumą iki 30-ties ar 40-ties uždirbti pavyko. Tik džiaugtis dar ankstoka, mat reikia įvertinti keletą faktų – infliaciją ir valstybės socialines garantijas. Maždaug 2 proc. dydžio infliacija yra laikoma „sveika“ šalyje, kurios ekonomika nuosekliai auga. Vyraujant įprastam infliacijos lygiui už tą pačią sumą, kurią išleidžiame šiandien, po kelerių metų nebenusipirksime tokio pat kiekio prekių ir paslaugų. Ką jau kalbėti apie laikotarpį po kelių dešimtmečių. 

Dar daugiau, nuo 30-ties nebedirbdami ir nemokėdami su darbo pajamomis susijusių mokesčių valstybei, mes netenkame dalies jos socialinių garantijų – ligos, motinystės išmokų, nekaupiame nuo darbo stažo priklausančios senatvės pensijos dalies. 

Todėl net ir sukaupus solidžią finansinę pagalvę, ankstyvos pensijos scenarijui reikalinga ne tik neįtikėtina finansinė sėkmė ir itin griežta finansinė drausmė. Reikalinga ir garantija, kad per visą ankstyvos pensijos laikotarpį nenutiks jokių neplanuotų ir didelių išlaidų reikalaujančių atsitikimų. Galiausiai, ar esame tikri, kad neturėdami darbinių įsipareigojimų, galėsime taip pat efektyviai planuoti savo dieną ir kokybiškai paskirstyti laiką? Dažnai daug laisvo laiko turintys žmonės skundžiasi, kad jie nuveikia kur kas mažiau negu tie, kurie į savo dieną turi sutalpinti šeimos, profesinius ir laisvalaikio įsipareigojimus.

Kas mus verčia galvoti apie ankstyvą „pensiją“?

Tačiau tai nereiškia, kad nieko negalime padaryti dėl savo finansinės laisvės ateityje. Visų pirma, galbūt apie ankstyvą pensiją mus verčia galvoti nemėgstamas darbas ar netinkamai pasirinkta profesinė kryptis? Jei jaučiamės išsisėmę savo darbe, regime tik rutiną ir pykstame ant sekmadienio, kad po jo ateis pirmadienis, gal turėtume pagalvoti apie naujus veiklos horizontus? Truputis adrenalino gavus naujų iššūkių ir užduočių gali paskatinti vėl pamilti pirmadienius. Mėgstama ir įkvepianti profesinė veikla tiesiogiai susijusi su gerais rezultatais ir atitinkamu finansiniu atlygiu.

Verta apsvarstyti ir dar vieną scenarijų – vis labiau populiarėjančią darbo su atostogų prieskoniu tendenciją workation. Galimybė išvykti į Lietuvos ar užsienio pajūrį ir dirbti nuotolinį darbą iš viešbučio kambario ar paplūdimio, neprarandant nuolatinių pajamų ir socialinių garantijų skamba kaip dar viena patraukli alternatyva. Tokia idėja pamažu skinasi kelią į Lietuvą, ja žavisi jaunoji darbuotojų karta. Be to, ir įmonės vis dažniau yra linkusios organizuoti bendras darbuotojų atostogas, kurių metu jie galėtų derinti darbą ir poilsį.

Kokia finansinė laisvė iš tiesų galima pensijoje?

Visgi finansinės laisvės mums visiems gali labiausiai prireikti sulaukus tikrojo pensinio amžiaus. Demografinės tendencijos šalyje šiandien brėžia siauras finansinių galimybių ribas – valstybės institucijos prognozuoja, kad papildomai savo pensijai nekaupiantys gyventojai ateityje gali tikėtis maždaug 30 proc. jų darbo užmokesčio siekiančių pensijų.  Dėl šios priežasties būtina pagalvoti apie papildomą kaupimą pensijai arba investavimą. 

Siekiant užsitikrinti pakankamą pajamų priedą kartu su valstybės mokama pensija bei  sulaukus pensinio amžiaus patenkinti didžiąją dalį savo poreikių, reikalinga bent 100 tūkst. eurų siekianti santaupų suma. Norint iš ties patogaus gyvenimo senatvėje, ši suma turėtų būti maždaug tris kartus didesnė. 

Tam, kad investuojant pavyktų sukaupti tokio dydžio sumas, reikėtų pradėti tai daryti tik pradėjus gauti pajamas. Investavimo sėkmę užtikrina jo ilgalaikiškumas, padedantis subalansuoti finansų rinkos svyravimų įtaką investiciniam portfeliui. Be to, anksti pradėjus investuoti galima pradėti nuo drąsesnės investavimo strategijos su amžiumi ją keičiant konservatyvesne.

Taigi, finansinės laisvės scenarijų esama ne vieno, o kuris labiausiai tinka mums, galime nuspręsti įvertinę tikruosius savo norus ir realias finansines galimybes.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.