Asmeniniai finansai rudenį: protarpiais gali palyti

Toks orų apibūdinimas man visada sukelia šypseną, nes iš esmės prognozė sako – tikėkis bet ko. Vienur palis, kitur – neturėtų, o žodis „gali“ taip pat neprideda aiškumo, kaip galiausiai apsirengus šiandien reikėtų išeiti į lauką. Sunkiai prognozuojamų orų metafora tinka ir kalbant apie asmeninius finansus.

Asmeninių finansų situaciją gali lemti ne tik mūsų veiksmai, bet ir išorinės aplinkybės, kurių negalime kontroliuoti. Vis dėlto, tai neturėtų mažinti atsakomybės už mūsų pasirinkimus. Todėl kaip dažniausiai nėra blogo oro, o tik netinkama apranga, taip ir finansų sveikata nemaža dalimi yra mūsų asmeninė atsakomybė. Tai – apgalvoti mūsų veiksmai šiandien, ruošiantis rytojaus scenarijams, kurie gali būti ir sėkmingi, ir ne tokie palankūs. Visai kaip ta orų prognozė.

Finansų padangė su pragiedruliais

Šiuo metu po lengvesnio šiltojo sezono daugeliui mūsų tenka sugrįžti į rudenišką rutiną, o tuo pačiu metu – ir į didesnių būtinųjų išlaidų etapą. Greičiausiai susidursime su šiek tiek padidėjusiomis namų išlaikymo išlaidomis, ypač nuo kitų metų pradžios, kai nustos galioti PVM lengvata centralizuotam šildymui.

Auginantiems mokyklinio amžiaus vaikus jau teko išleisti mažesnę ar didesnę sumą pasiruošti naujiems mokslo metams, taip pat vėl reikia kas savaitę skirti pinigų kišenpinigiams, prisidėti prie bendrų klasės išlaidų, apmokėti įvairius būrelius.

Mūsų kaip vartotojų turbūt nedžiugina ir beveik 4 proc. siekianti infliacija, kurią palaiko toliau brangstantys maisto produktai bei augančios paslaugų kainos. Panašu, kad su aukštesne infliacija teks susitaikyti ir kitąmet – „Swedbank“ ekonomistai 2026 m. prognozę padidino nuo 2,3 proc. iki 3,5 proc.

Bet finansų padangėje – ne vien tamsūs debesys. Lietuvos ekonomika toliau užtikrintai auga, pagal augimą esame lyderiai ne tik tarp kitų Baltijos šalių, bet ir ES. Kitąmet, nepaisant visų įtampų pasaulyje, ekonomikos augimas turėtų dar šiek tiek paspartėti. Šią tendenciją atspindi bei sustiprina vartotojų pasitikėjimo rodiklis, kuris taip pat yra vienas didžiausių ES.

Prie teigiamų gyventojų lūkesčių prisideda ir spartus atlyginimų augimas. Šiemet atlyginimų augimas sudaro apie 9 proc., kitąmet jis turėtų siekti apie 8 proc. Nuo 2026 m. pradžios gana ženkliai turėtų ūgtelėti minimali mėnesio alga, kuri priartės prie pusės vidutinio šalies atlygio.

Galiausiai, nuo kitų metų pradžios atsiveria dviejų metų langas, per kurį bus galima atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Vidutinė sukaupta šalies gyventojo suma sudaro apie 6,5 tūkst. eurų. Priklausomai nuo kaupimo laikotarpio ir ankstesnės kaupimo formos, gyventojai galės atgauti mažesnę ar didesnę dalį šios sumos.

Galimybės lenkia raštingumo lygį

Pastaruosius penketą metų besitęsiantis spartus atlyginimų augimas, gerokai pralenkęs infliaciją, prisidėjo prie didėjančios perkamosios galios, gyventojų pasitikėjimo tiek savo, tiek šalies finansine situacija, ryžto prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, įsigyjant būstą.

Viena vertus, mūsų finansinės galimybės auga ir sudaro sąlygas įgyvendinti įvairius finansinius tikslus, kita vertus, jas nebūtinai išnaudojame optimaliai.

Remiantis „Swedbank“ klientų duomenimis, pakankamą finansinį rezervą, kuris sudarytų 3–6 mėn. būtinųjų išlaidų sumą, šiuo metu yra sukaupęs tik maždaug kas trečias gyventojas. Kalbant apie ilgo laikotarpio finansinius iššūkius, pavyzdžiui, pakankamą pragyvenimo lygį senatvėje, tam šiuo metu pasirengęs tik kas penktas (21 proc.) šalies gyventojas.

Artėjančio vartojimo pavasario vilionės

Tad ką galime padaryti dabar, kad būtume geriau pasirengę? Pirmiausia, įvertinti dabartinę situaciją – turimas santaupas ir investicijas, draudimo apsaugas, finansinius įsipareigojimus. Tai leis geriau suprasti, ar esame pasirengę netikėtiems finansiniams iššūkiams.

Antras žingsnis – apgalvoti savo tikslus ir įsitikinti, kad artimiausios ateities tikslai nesutrukdys siekti ilgalaikių tikslų. Tai ypač aktualu galvojant apie nuo kitų metų atsiveriančią galimybę panaudoti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas.

Nors atsiimti pinigai gali padėti išspręsti vieną ar kitą dabartinį finansinį iššūkį ar greičiau įgyvendinti norą, tai neturėtų prieštarauti ilgalaikiam tikslui – finansiškai parūpintai senatvei. Kaip rodo statistiniai duomenys, daugelio šalies gyventojų finansinis pasirengimas šiam gyvenimo etapui – nepakankamas.

Ateinantis pavasaris gali atnešti ne tik šilumą ir daugiau saulės, bet ir sutapti su vartojimo pavasariu. Tačiau jei draugas ar kaimynas ims leisti savo ilgai kauptus pinigus pensijai, tai dar nereiškia, kad reikėtų jo pavyzdžiu pasekti ir mums. Dar kritiškiau reikėtų įvertinti įvairius alternatyvius pasiūlymus, kurie gali žadėti nesibaigiančią finansinę vasarą neaiškiu būdu „įdarbinus“ pinigus – sukčiai, tikėtina, nepraleis progos pasinaudoti potencialiomis galimybėmis įsisavinti gyventojų atsiimtas lėšas.

Todėl kalbant apie finansinę situaciją, tenka grįžti prie pradžioje išsakytos minties – vietomis gali protarpiais palyti, tačiau ar būsime kiaurai permirkę ir sušalę, ar tinkamai pasirengę, itin smarkiai priklausys nuo mūsų pačių. Svarbu būti pasirengus įvairioms situacijoms ir, jei reikia, konsultuotis dėl to su šios srities profesionalais. Netikėtai plūstelėjusi pavasario šiluma neturėtų paskatinti išmesti šiltesnių drabužių, nes jų gali vėl prireikti.