Ir džiaugsme, ir varge – kaip geriausiai tvarkyti finansus poroje

Įvairūs užsienio šalių tyrimai rodo, kad porų nesutarimai dėl finansų yra tarp pirmaujančių skyrybų priežasčių. Tuo metu „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 30 proc. gyventojų teigia, kad nerimas dėl finansų kenkia jų santykiams su artimaisiais. Į ką svarbu atkreipti dėmesį, norint išvengti neigiamos finansinių sprendimų įtakos savo santykiams su antrąja puse?
 
Santykių sėkmė poroje priklauso nuo daugybės dalykų, ir finansinis suderinamumas – tikrai nėra paskutinėje vietoje. Prieš pradedant bendrą gyvenimą verta išsiaiškinti vienas kito pinigų valdymo įpročius bei požiūrį į finansus apskritai. Jei, pavyzdžiui, esate kruopštus planuotojas ir taupytojas, o jūsų antroji pusė – tiesiog gimusi išlaidauti, ilgainiui tai greičiausiai taps nesutarimų priežastimi.
 
Apkartinti situaciją gali ir vieno iš partnerių turima skola ar pasikartojantys finansiniai nesklandumai. Todėl jei žmogus jums yra brangus ir su juo matome santykių perspektyvą, apie tai reikėtų pasikalbėti labai atvirai. Dar ankstyvoje santykių fazėje prasidėjusi ir toleruojama finansinė neištikimybė nežada nieko gero ir ateityje.
 
Susituokus ar tiesiog kuriant bendrą buitį, iškyla vis daugiau finansinių klausimų, tenka priimti daugiau finansinių sprendimų, tad poreikis skirti laiko pokalbiams apie pinigus niekur nedingsta. Sprendimai dėl biudžeto valdymo, bendros ar atskirų sąskaitų, asmeninių ir bendrų pirkinių, trumpalaikių bei ilgalaikių poros finansinių tikslų turėtų būti priimami bendru sutarimu.
 
Žinoma, siekiant, kad finansai taptų santykių sąjungininku, o ne priešininku, svarbu ne tik kalbėtis, bet ir laikytis pasiektų susitarimų, vienodai stengtis dėl bendrų užsibrėžtų finansinių tikslų. Ne viena pora gali patvirtinti, kad sėkmingas bendrų finansų valdymas užtikrins ne tik finansinės ramybės ir saugumo jausmą, bet ir padės išvengti bereikalingų įtampų santykiuose.

Edukuoti, o ne pirkti vaikų meilę

Kuomet kalba pasisuka apie finansus ir vaikus, verta aptarti du aspektus. Pinigus kaip svarbią temą, kuria būtina vaikus edukuoti, ir pinigus kaip svarų įrankį, kurio nereikėtų naudoti vaikų prielankumui pelnyti ar kaip paskatos už tai, kas yra jų pareiga.
 
Visi norime, kad mūsų vaikai būtų laimingi, siekiame suteikti jiems viską, kas geriausia, todėl neretai kyla noras juos pradžiuginti trokštamu pirkiniu. Ir savaime tai nėra blogai − problemų kyla tada, kai nesistengiame suprasti, kas iš tiesų mūsų vaikus daro laimingus ir pasikliaujame daugiausia materialiais dalykais.
 
Tačiau vaikų laimei iš tiesų nereikia tiek jau daug daiktų. Dėmesys ir laikas, praleistas drauge savo atžalas edukuojant apie finansus, jiems bus ir džiugus, ir vertingas.
 
Ir laukti, kol vaikai gerokai ūgtelės, kad būtų galima su jais pasikalbėti apie pinigus, visai nereikia. Ikimokyklinio amžiaus vaikai geba suprasti pagrindines finansų sąvokas, o pradinių klasių moksleiviai jau formuoja savo finansinius įgūdžius, todėl reikia juos padrąsinti ir įgalinti.
 
Svarbi finansinės edukacijos dalis yra ir galimybė turėti savo pinigų bei spręsti, kur juos išleisti. Vis tik svarstant, už kokius darbus ir pasiekimus vaikams sumokėti, idant jie pajustų, ką reiškia užsidirbti ir būti atsakingiems už savo biudžetą, svarbu nemokėti už tai, kas yra jų pareiga. Tai – savo kambario susitvarkymas, pagalba kasdienėje buityje ir geri mokymosi rezultatai. Atlygį verčiau pasitelkti norint paskatinti už netipinius darbus ar papildomą pagalbą, pavyzdžiui, vejos pjovimą ar pagalbą dažant kambarį.

Santykiai su savimi taip pat svarbūs

Galiausiai, bet kokiuose santykiuose mums seksis kur kas geriau, kai būsime pozityviame santykyje patys su savimi. Taigi, jeigu mūsų finansinė elgsena, įpročiai ir situacija mums kelia neigiamas emocijas, jaučiamės nesaugūs, tai gali kenkti tiek mums patiems, tiek mūsų ryšiui su kitais žmonėmis.
 
Tam, kad sukurtume sveiką santykį su pinigais, turime aiškiai įsivardyti keletą dalykų – kokia finansinė elgsena ir padėtis yra mūsų siekiamybė ir kokios šiuo metu mūsų ydingos finansinės nuostatos ir praktikos trukdo tai įgyvendinti.
 
Paprastai didžiausią nerimą mums kelia tokios situacijos, kuomet jaučiamės pilnai nekontroliuojantys savo finansų – nesame tikri, kur dingsta mūsų pinigai, ar turėsime pakankamai lėšų mėnesiui baigiantis, nesame sukaupę rezervo netikėtoms didesnėms išlaidoms.
 
Tokioje situacijoje pagelbėti gali kelios bazinės finansų valdymo priemonės – išlaidų sekimas ir jų fiksavimas, asmeninio biudžeto sudarymas bei finansinio rezervo kaupimas.
 
Žinodami, kam ir kiek išleidžiame, galime išlaidas suskirstyti į būtinas ir nebūtinas, matyti, kurias iš jų galime sumažinti, kad pasiektume finansinių tikslų, taip pat susidėlioti išlaidas į biudžeto eilutes ir justi, kad esame savo padėties šeimininkai. Tai padės atrasti erdvės finansinio rezervo kaupimui, kuris yra nepamainoma ramybės atspara staiga išaugus išlaidoms ar sumažėjus pajamoms.