Kada nustosime minėti Tarptautinę taupymo dieną?

Susikurti gerą santykį su taupymu – ne taip jau ir paprasta. Dažnai atrodo, kad tikrai yra kur išleisti pinigus dar šiandieną, o ateities finansiniai tikslai – taip sunkiai apčiuopiami, kad rasti motyvacijos jų siekti gali būti sudėtinga. Vis dėlto, kaip rodo „Swedbank“ tyrimai, taupančių gyventojų daugėja.

Galėtume sakyti, kad oficialiai taupymo diena kaip simbolis nustos būti reikalingas tuomet, kai nepajudinamą taupymo įgūdį bei santaupų turės visi be išimties gyventojai. Ar tokia perspektyva reali?

Nuo 2011 metų „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliekamas tyrimas rodo nuoseklų taupančių gyventojų augimą ir mažėjimą tų, kurie santaupų visiškai neturi. 2011 m. neturintys jokių santaupų nurodė net 37 proc. šalies gyventojų. 2014 m. santaupų neturinčių gyventojų kiekis sumažėjo 4 proc. punktais ir siekė 34 proc., o 2016 m. santaupų neturinčių respondentų dalis sumažėjo iki 32 proc.  

Ryškesnį lūžį gyventojų finansinėje elgsenoje stebėjome 2020 m., kai santaupų neturinčių respondentų dalis krito iki 23 proc. Didžiausią įtaką tokiam pokyčiui turėjo pandemijos šokas, vieniems virtęs realiu pajamų sumažėjimu, kitiems – nerimu, kad dėl išliekančio neapibrėžtumo jų pajamos gali bet kada sumažėti, tad būtina turėti rezervą. Gyventojai apklausose tuomet kone vienbalsiai teigė (72 proc.), kad didžiausia per pandemiją jų išmokta finansinė pamoka – būtinybė turėti santaupų bent kelis mėnesius išgyventi be pajamų.

Požiūrį į taupymą bei su tuo susijusią finansinę gyventojų elgseną šįmet analizavome sudarinėdami Finansinės sveikatos indeksą. Apklausoje, pagal kurią šis indeksas buvo sudarytas, visiškai neturintis santaupų nurodė 21 proc. respondentų.

Kitaip tariant, praėjus 12-ai metų netaupančių gyventojų dalis sumažėjo 16 proc. punktų. Ar tai reiškia, kad maždaug 2039 m. netaupančių gyventojų neliks ir minėsime paskutinę Tarptautinę taupymo dieną? Mažai tikėtina.

Kaip rodo jau aptarti tyrimai, atidžiau valdyti savo finansus mus paskatina finansiniai sukrėtimai. Pandemija, Rusijos karo Ukrainoje sukelta energetikos krizė ir šovusi į aukštumas infliacija – tai išoriniai pastarojo meto veiksniai, turintys reikšmingos įtakos mūsų finansinei elgsenai. Finansinį nerimą keliančių aplinkybių nelikus, tikėtina, būsime linkę bent truputį atleisti vadeles. Ir todėl, kad jausime mažiau finansinio nerimo, ir dėl to, kad jausimės nusipelnę pagaliau sau leisti daugiau.

Vis dėlto, per šį laikotarpį įgytą aiškų supratimą apie taupymo privalumus bei įgūdį taupiau leisti pinigus, dalį jų atidedat savo pačių finansiniam saugumui, verta pasistengti išlaikyti. Tik tokiu būdu finansinės negandos mūsų neužklups nepasirengusių, kaip tai nutiko 2020 m.