Naujųjų metų pažadai: kokie bus dažniausi ir kiek gali kainuoti

Pirmadienis ir sausio 1-oji yra tos dienos, į kurias sudedame didžiausias savo viltis daugiau sportuoti, skaityti ar pasiekti taupymo tikslų. Dalis tikslų orientuoti į geresnius finansinius įpročius, o štai kiti gali pareikalauti papildomų finansų. Tad kokie bus dažniausi kitų metų tikslai ir ką apgalvoti juos planuojant.

Štai, pavyzdžiui, „Forbes“ apklausa rodo, kad 2024-aisiais populiariausių tikslų trejetuko viršuje rikiuojasi sportas, geresnis finansų valdymas ir didesnis dėmesys psichikos sveikatai. „Swedbank“ sukurtoje beveik 65 tūkst. vartotojų vienijančioje „Facebook“ socialinio tinklo grupėje „Pinigai ir reikalai“ nariams uždavėme klausimą apie jų kitų metų tikslus.

Į klausimą atsakė beveik 300 grupės narių, o didžiausia jų dalis – daugiau nei ketvirtadalis – nurodė keliantys sau tikslą kitąmet labiau planuoti savo finansus. Kiek mažiau – 17 proc. – teigia planuojantys sveikiau maitintis, 15 proc. davė pažadą sau skaityti daugiau knygų, 11 proc. nurodė ketinantys pradėti sportuoti.

Norintiems susireguliuoti finansus

Pastarieji keleri metai negailėjo iššūkių bei nerimo dėl finansų, tad natūralu, kad keliame sau tikslą pagerinti finansinę elgseną ir situaciją. Kad ir koks būtų mūsų tikslas – efektyvesnis finansų valdymas, taupymas konkrečiam pirkiniui ar investavimas, pradėti reikėtų nuo biudžeto sudarymo. Subalansuoti kasdieniai finansai, kuomet išlaidos neviršija pajamų, – pamatinis geros finansų sveikatos ir finansinių tikslų siekimo elementas.

Taip pat reikėtų pagalvoti ir apie 3–6 mėn. pajamų dydžio finansinį rezervą, kuris pagelbėtų netikėtai išaugus išlaidoms ar sumažėjus pajamoms bei padėtų didinti finansinį atsparumą. Šių metų vasarą „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad kiek daugiau nei trečdaliui gyventojų dėl padidėjusių išlaidų ir sumažėjusių pajamų teko pasinaudoti santaupomis pragyvenimui.

Kuomet kasdieniai finansai subalansuoti ir trumpalaikis finansinis saugumas užtikrintas, atsiveria daugiau erdvės galvoti apie ilgalaikius finansinius tikslus – finansiškai užtikrintą senatvę, taupymą brangesniam daiktui, laisvų lėšų įdarbinimą investuojant.

Galiausiai, išsikėlus tikslą sukaupti finansinį rezervą ar taupymo sumą kitoms reikmėms, svarbu, kad tikslas būtų realistiškas, pamatuojamas ir įgyvendinamas. Priešingu atveju galime prarasti motyvaciją siekti savo numatyto tikslo.

Norintiems finansų neišbalansuoti

Vis dėlto, dauguma kitų mūsų tikslų, kaip, pavyzdžiui, siekis daugiau skaityti, pradėti sportuoti ar imtis naujo hobio, gali pareikalauti papildomų išlaidų. Pradinės investicijos bus nemažos, jei nuspęsime įsigyti treniruoklį ar visų metų sporto klubo abonementą, naujam hobiui reikalingą įrangą ar prikrauti pilnas lentynas knygų, o virtuvės spinteles – supermaisto.

Tačiau kaip ir finansinių tikslų atveju, tam, kad neprarastume motyvacijos ir neišleistume pinigų veltui, užmojai turi būti pamatuoti ir realistiški. Jau minėta „Forbes“ apklausa rodo, kad išsikeltų tikslų dažniausiai laikomasi du arba tris mėnesius – taip teigia po 22 proc. respondentų.

Todėl pirmiausia reikėtų pagalvoti apie nemokamas naujų tikslų alternatyvas. Nusprendus sportuoti, galima rinktis ilgus pasivaikščiojimus ar sportą namuose. Turint tikslą daugiau skaityti, galima pasinaudoti bibliotekos paslaugomis, o ir sveikesnė mityba nereiškia būtinybės prisipirkti daugybės sėklų ir kruopų įmantriais pavadinimais.

Na, o jei, vis tik, mūsų naujam užsiėmimui reikalingos vienkartinės ar periodinės išlaidos, reikėtų atitinkamai pakoreguoti biudžeto eilutes arba jį susidaryti, jei tokio neturime. Nauji įpročiai ir pomėgiai teiks tikrai daugiau malonumo, jei jausime finansinę ramybę.