„Swedbank“ Finansinės sveikatos indeksas: galimybės auga greičiau nei žinios

Lietuvos gyventojų finansinė sveikata pamažu gerėja, tačiau ilgalaikio finansinio stabilumo rodikliai bei finansinis raštingumas išlieka silpnąja vieta. Nuo 2023 m. ūgtelėjęs 6 balais, „Swedbank“ matuojamas Lietuvos gyventojų Finansinės sveikatos indeksas šiemet siekia 57 balus iš 100.

„Nepaisant pastaraisiais metais augusių kainų, o vėliau – palūkanų, gyventojams valdyti finansus sekasi vis geriau – įtemptas laikotarpis padėjo įvertinti atsakingo finansų valdymo svarbą. Finansinių galimybių subindeksas, kuris atspindi mūsų finansinę situaciją bei elgseną, šįmet siekia 57 balus ir yra net 6 balais didesnis nei 2023 m. Tuo metu finansinio raštingumo subindeksas išlieka panašus, kaip ir ankstesniais metais, bei sudaro 54 balus“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Kaip rodo tyrimo duomenys, stipria finansine sveikata pasižyminčių gyventojų skaičius ūgtelėjo labiausiai. Nuo 2024 m. padidėjęs 4, o nuo 2023 m. – net 8 proc. punktais, jis sudaro 20 proc. Tokių gyventojų, kurių finansinę sveikatą galima laikyti stabilia, dalis sudaro 29 proc. Vis dėlto, su didesniais finansiniais sunkumais susiduria maždaug pusė šalies gyventojų, kurių 29 proc. finansinė sveikata laikytina nestabilia, o 22 proc. – finansiškai pažeidžiama. Pastaroji grupė nuo 2023 m. sumažėjo pastebimai – 9 proc. punktais.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė pažymi, kad šįmet pirmą kartą apklausos metu gyventojai vertino ne tik savo namų ūkio, bet ir individualią situaciją. Toks vertinimas atskleidė, kad vieniši ar atskirai savo finansinę situaciją vertinantys gyventojai yra šiek tiek labiau pažeidžiamoje pozicijoje.

Pavyksta atrasti kasdienių finansų balansą

J. Cvilikienė atkreipia dėmesį, kad gyventojams vis sėkmingiau pavyksta atrasti pusiausvyrą tarp pajamų ir išlaidų. Šiais metais 78 proc. apklaustųjų teigia, kad jų išlaidos buvo lygios pajamoms ar mažesnės už jas. Tai – 4 proc. punktais didesnė gyventojų dalis nei 2023 m. Iššūkių valdant kasdienius finansus absoliučiai daugumai gyventojų nekėlė ir skolos – 87 proc. gyventojų sako skolų neturintys arba turintys nesunkiai suvaldomą jų dydį.

„Nors ne visiems gyventojams pavyksta išleisti mažiau, nei jie uždirba, didesnioji jų dalis turi erdvės taupymui ir ilgalaikių finansinių tikslų siekimui. Vis dėlto, tris mėnesius ar ilgiau iš santaupų išgyventų tik trečdalis (34 proc.). Likusiųjų finansinis rezervas sudaro mažesnę nei trijų mėnesių pajamų sumą arba išvis neegzistuoja (12 proc.)“, – pažymi J. Cvilikienė.

Ir nors finansinę įtampą ištikus finansiniams netikėtumams bent iš dalies galėtų suvaldyti draudimo ar įvairios teisinės apsaugos, tokiomis pakankamai užtikrintai pasirūpinę nurodo esantys pusė apklaustųjų.

Žvelgti į ilgalaikę perspektyvą – sudėtinga

Dar mažesnė dalis gyventojų, kaip rodo tyrimas, savo kasdieniame biudžete numato savarankiško kaupimo pensijai eilutę. Tai, kad yra pakankamai užtikrinti, jog jų kaupiamų lėšų pakaks norimam pragyvenimo lygiui senatvėje, teigia vos penktadalis (21 proc.) gyventojų.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, faktas, kad finansinio rezervo bei užtikrintumo dėl santaupų senatvėje stinga ir solidesnes, ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams tik parodo, kad santaupų trūkumas didele dalimi yra tinkamų įpročių reikalas.

„Žmogiškoji prigimtis kartais mums kliudo planuoti tokius tolesnės perspektyvos tikslus, kaip finansinis rezervas ar kaupimas pensijai. Psichologijoje tai vadinama dabarties šališkumu, kuomet dabartinės išlaidos atrodo svarbesnės nei abstrakti ateities gerovė. Vis dėlto, labai svarbu atsitraukti nuo automatinių mąstymo modelių ir įvertinti faktus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija 2023 m. pabaigoje paskelbė ataskaitą, pagal kurią dabartiniams dvidešimtmečiams sulaukus pensinio amžiaus prognozuojama tik apie 30 proc. ankstesnių pajamų siekianti pensija. Įvertinus tai, kad kaupiant II ir III pakopose įmanoma pasiekti 70 proc. buvusių pajamų pensijos dydį, vertėtų realistiškai įvertinti savo poreikius ir perdėlioti biudžetą“, – sako J. Cvilikienė.

Pasimatuoti savo finansinę sveikatą atlikdami trumpą testą galite www.finansinesveikata.lt