„Swedbank“ finansinės sveikatos indeksas: situacija gerėja, tačiau stinga ilgalaikio finansinio atsparumo

Šalies gyventojų Finansinės sveikatos indeksas, ūgtelėjęs 5 balais per metus, šiemet siekia 56 balus iš 100. Finansinės sveikatos indeksą „Swedbank“ sudarė, remdamasis Baltijos šalyse bei Švedijoje atlikta gyventojų finansinių žinių ir gebėjimų apklausa.

Apklausos duomenimis, 30 proc. Lietuvos gyventojų finansinė sveikata vertintina kaip stabili, jų dalis per metus padidėjo 2 proc. punktais. 16 proc. gyventojų finansinė sveikata yra stipri, šių gyventojų dalis per metus paaugo 4 proc. punktais. Vis dėlto, daugėjo ir gyventojų, kurių finansinė sveikata vertintina, kaip nestabili – jų dalis šiemet augo 3 proc. punktais ir pasiekė 31 proc.

„Nuosekliai rūpinamės Lietuvos gyventojų finansine sveikata, padėdami gilinti finansinio raštingumo žinias ir susieti jas su tinkamai pasirinktais taupymo, investavimo ir kitais įrankiais. Nors mūsų atliekamas Finansinės sveikatos indekso matavimas šioje srityje atskleidžia dar daug potencialo, galime įžvelgti ir optimizmo ženklų. Tai matome ir verslo rezultatuose. Vien per praėjusius metus „Swedbank“ Lietuvoje gyventojų, turinčių ilgalaikių investavimo produktų, skaičius ūgtelėjo penktadaliu, o  2 iš 3 gyventojų, turinčių vertybinių popierių sąskaitą „Swedbank“, turėjo įsigiję vertybinių popierių. Tokios tendencijos leidžia tikėtis, jog šie besikeičiantys gyventojų įpročiai ilgainiui turės teigiamos įtakos, kuriant ilgalaikį finansinį atsparumą“, – sako Inga Skisaker, „Swedbank“ Lietuvoje vadovė.

Finansiškai pažeidžiamų gyventojų dalis per metus sumažėjo 8 proc. punktais ir šiuo metu sudaro 23 proc. Banko ekspertų teigimu, daugiausia įtakos teigiamam pokyčiui turėjo tai, kad jau kelerius metus besitęsianti įtempta ekonominė situacija dažną išmokė geriau planuoti kasdienius finansus, daugiau taupyti bei pasirūpinti kitomis finansinėmis apsaugomis – turto bei gyvybės draudimo sutartimis, teisinėmis priemonėmis, kurios padėtų apsaugoti save ir savo finansus nuo įvairių nelaimingų atsitikimų padarinių.

„Nors stebime teigiamą pokytį, indeksas išlieka ganėtinai žemas, o gyventojų finansinis raštingumas (54) vertintinas prasčiau nei finansinės galimybės (56). Nepaisant aukštos infliacijos, didesnis teigiamas poslinkis matyti būtent finansinių galimybių srityje – gyventojams pavyko kiek daugiau sutaupyti, geriau suvaldyti kasdienių finansų balansą. Vis dėlto, nors susidoroti su šiandienos finansiniais iššūkiais mums sekasi neblogai, dažnam stinga ilgalaikio finansinio atsparumo, ypač užtikrintumo dėl pragyvenimo lygio sulaukus pensijos“, – sako J. Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Silpnąja gyventojų finansinės sveikatos dalimi toliau išlieka ilgalaikis finansinis saugumas. Nors 5 proc. punktais (iki 16 proc.) sumažėjo gyventojų, kurie neturi sukaupę jokio finansinio rezervo, rekomenduojamą ¬3 ir daugiau mėnesių pajamų sumos dydžio rezervą turi tik trečdalis respondentų. Ir tik 19 proc. gyventojų yra visiškai užtikrinti, jog yra pajėgūs susidoroti su nenumatytomis išlaidomis.

Tolimesnės ateities finansinė situacija taip pat išlieka sudėtinga – tik 8 proc. gyventojų sako, kad yra visiškai tikri, jog senatvėje jiems pakaks norimą pragyvenimo lygį užtikrinančių santaupų. 

Spragas indikuoja ne vienas tyrimas

Šalies gyventojų polinkį gyventi šia diena indikuoja ir kiti tyrimai. Kiek kitokią metodologiją taikant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliekamas finansinio raštingumo tyrimas rodo, kad tik 22 proc. lietuvių nepritaria teiginiui, jog maloniau pinigus išleisti dabar nei taupyti ilgalaikiams tikslams. 

„Tiek „Swedbank“ Finansinės sveikatos indeksas (54 iš 100), tiek Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro iniciatyva Lietuvoje atliktas finansinio raštingumo tyrimas pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų parengtą metodiką (56 iš 100), indikuoja palyginti prastas šalies gyventojų finansines žinias. O tai, kaip pastebi ir EBPO atstovai, apriboja gyventojų galimybes priimti pagrįstus finansinius sprendimus. Norint gerinti savo finansinę sveikatą, gyventojai į procesą turėtų pažvelgti kompleksiškai. Svarbu pasirūpinti tiek savo finansinėmis žiniomis, tiek ir informacija pagrįsta, racionalia elgsena bei toliaregišku požiūriu į finansus“, – pažymi J. Cvilikienė.