Tyrimas: 4 iš 10 gyventojų – finansiškai priklausomi nuo kitų

40 proc. šalies gyventojų sako, kad yra visiškai arba iš dalies finansiškai priklausomi nuo kitų ir nesusidorotų be pagalbos iš antrosios pusės, tėvų ar valstybės. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.
 
„Natūralu, kad pradėję savarankišką gyvenimą jaunuoliai, o taip pat pensinio amžiaus gyventojai ir dėl tam tikrų priežasčių dirbti negalintys asmenys yra labiau finansiškai priklausomi nuo kitų. Vis dėlto, kaip rodo tyrimas, negalėjimas visiškai savarankiškai pasirūpinti savo finansiniais poreikiais būdingas ne tik labiau pažeidžiamoms visuomenės grupėms“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
 
Tyrimo rezultatų duomenimis, savarankiškai pasirūpinti savo finansiniais poreikiais gali 54 proc. gyventojų. Tuo metu 32 proc. tai gali padaryti tik iš dalies, o 8 proc. nurodo esantys visiškai priklausomi nuo antrosios pusės, tėvų ar valstybės pagalbos.
 
Daugiausia tokių gyventojų, kurie visiškai arba iš dalies finansiškai nesusidorotų savarankiškai, yra tarp 18–29 m. amžiaus (47 proc.) bei 40–49 m. amžiaus (44 proc.) grupių gyventojų.

Išryškėjo skirtumai tarp lyčių

Kaip pažymi J. Cvilikienė, atliekant gyventojų apklausą ir sudarant gyventojų Finansinės sveikatos indeksą, daugeliu aspektų išryškėjo skirtumai tarp lyčių, ir visų pirma tai, kad moterys Lietuvoje yra mažiau finansiškai saugios.
 
„Ne išimtis ir finansinės priklausomybės klausimas. Nors skirtumas tarp lyčių nėra dramatiškas, su finansais visiškai savarankiškai galinčių susidoroti moterų yra mažiau nei vyrų, atitinkamai, 52 proc. ir 56 proc. Tam įtakos turi dvi pagrindinės priežastys – nepagrįsti atlyginimų skirtumai bei visuomenėje vis dar gajūs lyčių stereotipai. Net ir pačios moterys kartais yra linkusios vadovautis stereotipu, kad pinigai yra vyrų reikalas“, – komentuoja J. Cvilikienė.
 
„Swedbank“ Finansų instituto vadovės teigimu, blogiausia, kai finansinio savarankiškumo trūkumas virsta ekonominio smurto forma. Tai tokios situacijos, kuomet vienas asmuo šeimoje ar poroje reguliuoja kito asmens pajamas, išlaidas, gautas lėšas pasisavina. Retesniais atvejais ekonominis smurtas gali įgauti ir dar sunkesnes formas, kai vienas iš poros ne tik reguliuoja kito kasdienius finansus, bet ir neskiria lėšų būtinosioms išlaidoms, pasisavina turtą.
 
Pasak J. Cvilikienės, dažniau finansiškai nuo partnerio yra priklausomos bei su ekonominiu smurtu rizikuoja susidurti moterys, tačiau aukos pozicijoje gali atsidurti ir vyrai.

Kodėl svarbu būti finansiškai nepriklausomu

Finansų ekspertė atkreipia dėmesį, kad gebėjimas patenkinti savo finansinius poreikius nesikliaujant kitais yra itin svarbi kiekvieno žmogaus finansinio saugumo ir emocinės ramybės sąlyga.
 
„Pasirūpindami savo finansine nepriklausomybe mes nesumenkiname savo ryšio su antrąja puse ar kitais artimaisiais, o tiesiog užsitikriname savo saugumą ir kontrolės jausmą. Galbūt dabartiniame mūsų gyvenimo etape tai mums neatrodo aktualu, tačiau svarbu būti pasiruošus galimiems netikėtumams, kurie, kaip taisyklė, dažniausiai nutinka netikėtai“, – sako J. Cvilikienė.
 
Kaip pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, jei didesnio finansinio savarankiškumo nepavyksta pasiekti dėl palyginti nedidelių gaunamų pajamų, o jas padidinti yra sudėtinga, vertėtų pasirūpinti bent jau asmeninėmis santaupomis. Sukauptas 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio finansinis rezervas neabejotinai sukurs daugiau finansinio saugumo ir užtikrintumo.