Tyrimas: pandemija nesujudino viduriniosios klasės, tačiau jos lūkesčiai mažėja

Tyrimas: pandemija nesujudino viduriniosios klasės, tačiau jos lūkesčiai mažėja

2020-11-10

Nepaisant koronaviruso sukeltų padarinių šalies ekonomikai ir žmonių finansams, dauguma Lietuvos gyventojų priskiria save viduriniajai klasei, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Šiais metais sumažėjo gyventojų finansiniai lūkesčiai – oriam gyvenimui užtikrinti, jų manymu, reikia 61 proc. didesnių pajamų, pernai šis skaičius buvo 10 procentinių punktų aukštesnis. Savo atlygį gyventojai vertina gana pesimistiškai – 5,5 balo iš 10, ir didžioji dalis gyventojų mano, kad jų namų ūkio pajamos per ateinančius metus nesikeis.

Per dvejus metus – viduriniosios klasės šuolis 

Palyginus su praėjusiais metais, gyventojų pasiskirstymas pagal visuomenės klases išlieka kone identiškas. Elitui save jau kelerius metus iš eilės priskiria 1 proc. respondentų, aukštesniajai vidurinei klasei – beveik dešimtadalis (+1 proc. nuo 2019-ųjų), viduriniajai klasei – 59 proc. (+1 proc.), žemesniajai vidurinei klasei – ketvirtadalis (-2 proc.), o skurstantiems – 6 proc. (-1 proc.).

„Galime pasidžiaugti, kad nepaisant pandemijos ir jos padarinių gyventojų finansams, žmonių vertinimas išliko stabilus. Tad galime sakyti, kad gyvename taip pat, kaip 2019-aisiais. Tiesa, jei lygintume su 2018 metų duomenims, pokytis būtų labiau žymus. Prieš dvejus metus vidurinioji klasė buvo net 24 procentiniais punktais mažesnė, ir daugiau gyventojų save laikė žemesniosios vidurinės klasės atstovais“, – komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

vidurinioji klasė

 

Pasak jos, viduriniosios klasės apibrėžimų yra įvairių, tačiau dažniausiai jai priskiriami žmonės, kurie uždirba pakankamai, kad nebereikėtų galvoti apie kasdienių poreikių patenkinimą. Ši grupė gali sau leisti atostogauti užsienyje kartą per metus ar dažnesnę vakarienę restorane, tačiau norėdami įsigyti brangesnį daiktą, turi papildomai taupyti. 

„Remiantis tyrimo rezultatais, 6 iš 10 apklaustųjų teigia, kad pinigų svarbiausiems poreikiams jiems pakanka, tačiau norėdami įsigyti brangesnį daiktą jie turi taupyti“, – pasakoja J. Cvilikienė.

Mano, kad pajamos neaugs 

Nors didžioji dalis gyventojų priskiria save viduriniajai klasei, gaunamomis pajamomis gyventojai nėra patenkinti – vidutiniškai jas vertina 5,5 balo iš 10 galimų. Šis rodiklis – netgi žemesnis nei pernai, kai respondentai savo finansinę situaciją vertino 5,7 balo.

„Galima daryti prielaidą, kad pesimistiškesniam vertinimui įtakos turėjo pandemija, dėl kurios dalies gyventojų pajamos mažėjo ir jie galėjo susidurti su finansiniais iššūkiais. Pesimizmas atsiskleidžia ir ateities perspektyvų vertinime – 62 proc. gyventojų mano, kad per artimiausius metus jų namų ūkio pajamos nesikeis, o 11 proc. teigia, kad sumažės. Pajamų augimo netolimoje ateityje tikisi vos penktadalis gyventojų“, – sako J. Cvilikienė.

Optimizmu respondentai netrykšta ir vertindami šalies ekonominės situacijos perspektyvas per artimiausius metus: 4 iš 10 apklaustųjų teigia, kad ekonominė situacija šiek tiek ar net labai pablogės, dar panaši dalis gyventojų galvoja, kad ji nesikeis, ir tik apie 20 proc. tikisi pagerėjimo. 

„Tyrimas taip pat parodė, jog tam, kad jaustųsi gyveną oriai, gyventojams reikėtų vidutiniškai 61 proc. didesnių pajamų. Įdomu, kad nors savęs priskyrimas visuomenės klasei išlieka beveik toks pat, lūkesčiai – jau mažesni nei pernai, kai gyventojai pageidavo 72 proc. didesnių pajamų“, − sako „Swedbank“ atstovė. 

Pajamos

 

Anot J. Cvilikienės, sumažėjusius lūkesčius galėjo lemti ir iki šiol sparčiai augę atlyginimai, ir kilusi pandemija, dėl kurios gyventojai atsisakė nereikalingų išlaidų ir pakoregavo savo būtinuosius poreikius.

Remiantis tyrimo rezultatais, savo finansinę situaciją 9 ir 10 balų vertina 6 proc. respondentų − jie savo pajamomis yra labai arba visiškai patenkinti. Dažniausiai tai aukščiausio išsilavinimo ir didžiausių pajamų grupės atstovai. 

Vietoje kelionių – investicijos į namus 

Netikėtai gavę 10 tūkst. eurų neplanuotų pajamų, perpus mažiau gyventojų nei pernai juos skirtų kelionėms. Dėl pandemijos suvaržymų žmonės perskirsto savo prioritetus ir šiuo metu daugiau lėšų skirtų būsto atnaujinimui – tai darytų beveik trečdalis respondentų, remiantis tyrimo rezultatais. 

Pandemija neturėjo poveikio gyventojų nusiteikimui taupyti vaikams. Kaip ir praėjusiais metais, 83 proc. šalies gyventojų šiuo metu taupo arba planuoja taupyti vaikų ateičiai. 

„Dažniausiai gyventojai renkasi taupyti atžalų studijoms, jų savarankiško gyvenimo pradžiai ar pradiniam būsto įnašui. Džiugu, kad šalia būtinųjų poreikių ir įprastų taupymo priemonių žmonės aktyviai galvoja ir apie savo vaikų ateitį“, – sako J. Cvilikienė.

gyventojai

Kiek Lietuvoje uždirba vidurinioji klasė?

Naudojant EBPO apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų. Lietuvoje į šią grupę patenka gyventojai, prieš mokesčius uždirbantys nuo 819 iki 2184 eurų.

„Pagal šį apibrėžimą, Lietuvos viduriniajai klasei galima priskirti 57 proc. šalies gyventojų − tai yra beveik tiek pat, kiek šiuo metu lietuvių patys save priskiria viduriniajai klasei. Tiesa, per metus vidurinioji klasė maždaug vienu procentiniu punktu sumažėjo, tačiau tai įvyko ne dėl blogos priežasties“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak jo, didesnė dalis šalies viduriniosios klasės atstovų „perėjo“ į aukštas pajamas gaunančiųjų kategoriją. Tuo tarpu žemą, 75 proc. vidurkio nesiekiantį atlyginimą gaunančių gyventojų dalis sumažėjo. 

„Vertinant „Swedbank“ klientų duomenis, gaunamų atlyginimų skirstinys rodo, kad šiemet vidurinioji klasė netgi šiek tiek padidėjo, o dėl pandemijos labiausiai nukentėjo mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys – būtent jie dažniau įsiliejo į bedarbių gretas“, − sako N. Mačiulis. 

Kokie kiti viduriniosios klasės požymiai?

Vis tik ekonomistas atkreipia dėmesį, kad viduriniąją klasę apibrėžia ne tik pajamos, bet ir gyventojų turimas turtas, finansiniai įsipareigojimai bei jų gyvenimo būdas. 

Pasak N. Mačiulio, Lietuvoje vidurinioji klasė stipri ir pagal tokius rodiklius, kaip lankymasis kultūros renginiuose – pagal šį rodiklį lietuviai yra trečioje vietoje ES. Tačiau pagal fizinį aktyvumą, kuris yra būdingesnis viduriniajai klasei, lietuviai išsiskiria blogąja prasme. 39 proc. viduriniosios klasės atstovų Lietuvoje visai nesportuoja, kai, palyginimui, Švedijoje nesportuojančių dalis siekia tik 15 procentų.  

„Šiemet nuo 29 proc. iki 34 proc. išaugo  gyventojų dalis, kurie turi sukaupę daugiau nei 2000 eurų finansinio turto. Taip pat matome, kad pernai rekordiškai daug, net 47 proc. lietuvių atostogavo užsienyje. Tai yra daugiau nei dvigubai nei prieš dešimtmetį, kai tokią galimybę turėjo tik kas penktas lietuvis. Pandemijos metu kelionių statistika, žinoma, bus daug liūdnesnė, tačiau tikrai ne dėl nepakankamų finansinių galimybių keliauti“, − sako N. Mačiulis.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą apie jų finansinę situaciją „Swedbank“ užsakymu 2020 metų rugsėjį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1 006 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.