Vidurinė klasė Lietuvoje: turtingesnė ir labiau patenkinta, bet ją praretino išaugęs nedarbas

Per metus kiek sumažėjo gyventojų, save priskiriančių vidurinei klasei, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Save tokiais laiko 51 proc. respondentų. Tiesa, kaip rodo tyrimas, gyventojai šiemet yra labiau patenkinti savo pajamomis nei prieš metus.

„Nors vidurinei klasei save priskiriančių respondentų skaičius šįmet sumažėjo 3 proc. punktais, ja save laiko daugiau nei pusė šalies gyventojų. Žemesnei vidurinei save priskiriančių gyventojų dalis šiemet ūgtelėjo 3 proc. punktais ir siekia 34 proc. Tuo metu aukštesnei vidurinei klasei priskiriančių save gyventojų dalis išlieka stabili ir siekia 7 proc.“, –  sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Tyrimo duomenimis, nepasiturinčiais ar skurstančiais save laiko 8 procentai gyventojų – 2 proc. punktais daugiau nei pernai.

Kaip pastebi „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą (EBPO) vidurinei klasei priskiriami tie gyventojai, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos. Tai reiškia, kad vidurine klase Lietuvoje reikėtų laikyti tuos gyventojus, kurių pajamos siekia 1363–3634 eurus neatskaičius mokesčių.

„Vadovaujantis EBPO apibrėžimu, vidurinė klasė Lietuvoje stabiliai auga, ir praėjusiais metais išaugo iki rekordinių 63 proc. Vis dėlto, EBPO apibrėžimas matuoja tik vidurinės klasės dydį tarp dirbančių gyventojų ir visiškai nevertina pensininkų ar bedarbių ekonominės situacijos. Pastaroji grupė per du metus išaugo 30 tūkst. gyventojų, kurių dalis iki tol priklausė vidurinei klasei. Taigi, žvelgiant į situaciją iš platesnės perspektyvos galima konstatuoti, kad vidurinė klasė Lietuvoje praretėjo“, – atkreipia dėmesį G. Ilekytė.

Negana to, pastaraisiais metais kiek pasikeitė ir užimtumo struktūra – atsirado daugiau gyventojų, kurie dirba ne pagal darbo sutartis, tad neturi ir socialinių garantijų, o jų pajamos dažnai neaugo tiek, kiek dirbančiųjų pagal darbo sutartis.

Savo pajamas vertina geriau

Kaip rodo tyrimas, didėja gyventojų pasitenkinimas gaunamomis pajamomis. Jomis visiškai patenkintų gyventojų dalis sudaro 8 proc., ir, palyginti su 2023 m., yra didesnė 3 proc. punktais. Tokia pat dalimi mažėjo savo pajamomis visiškai nepatenkintų gyventojų, jų dalis sudaro 12 proc. šalies gyventojų.

„Nepaisant to, kad šiais metais mažesnė gyventojų dalis save priskiria vidurinei klase, savo pajamas jie vertina geriau, o jų finansinės galimybės išlieka stabilios. 53 proc. gyventojų teigia, kad jiems visiškai pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams. Dar 24 proc. gali įsigyti brangesnius daiktus beveik arba visiškai netaupydami. Mažesnė dalis – 21 proc. – respondentų sako, kad pinigų jiems užtenka tik svarbiausiems poreikiams, o tokių, kuriems dažnai nepakanka pinigų net maistui, tyrimo duomenimis, yra 2 proc.“, – pažymi J. Cvilikienė.

G. Ilekytė atkreipia dėmesį, kad pozityvesniam vertinimui įtakos turi vis dar sparčiai augę atlyginimai. Per metus dirbančiųjų vidutinis atlyginimas augo beveik 10 proc., o kainos – 1 proc. Gyventojų perkamoji galia auga, jie dažniau vyksta atostogauti, lankosi kultūros renginiuose, įsigyja daugiau brangesnių automobilių.

„Jaunimas taip pat yra dažniau linkęs save priskirti aukštesnei vidurinei ar vidurinei klasėms. Kaip rodo duomenys, jaunų gyventojų atlyginimai Lietuvoje yra tokie pat kaip ir 46–59 metų grupėje esančių gyventojų. Didesnes pajamas jiems dažnai leidžia užsitikrinti ne tik reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai, bet ir anglų kalbos žinios, o taip pat – ir didesnis pasitikėjimas savo jėgomis“, – komentuoja G. Ilekytė.

Norėtų uždirbti vidutiniškai 53 proc. daugiau

Kaip rodo apklausa, tam, kad jaustųsi gyvenantys oriai, gyventojai norėtų uždirbti vidutiniškai 53 proc. daugiau. Prieš metus šis rodiklis siekė 55 proc., o, pavyzdžiui, 2019 m. – net 72 proc.

„Tyrimo duomenimis, orų gyvenimą vidurinei klasei save priskiriantiems gyventojams užtikrintų vidutiniškai 48 proc. didesnės pajamos. Aukštesne vidurine klase save laikantys respondentai norėtų gauti 30 proc. didesnes pajamas. Žemesnei vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai sako, kad oriam gyvenimui jiems reikalingos vidutiniškai 60 proc. didesnės pajamos, tuo metu nepasiturintys gyventojai pageidautų 80 proc. didesnių pajamų“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Tiesa, kaip pastebi J. Cvilikienė, realaus pajamų augimo per artimiausius 12 mėnesių tikisi mažesnė dalis respondentų – 28 proc. Dauguma gyventojų (57 proc.) mano, kad per ateinančius metus jų pajamos nesikeis, 15 proc. mano, kad šįmet jų pajamos gali mažėti.

Savo ruožtu ekonomistė G. Ilekytė pažymi, kad dveji aukštos infliacijos metai palietė ne tik neturtingiausius šalies gyventojus, tačiau neišvengiamai perskirstė ir vidurinės klasės biudžetą. Ir nors infliacija jau praeityje, prireiks laiko, kol priprasime prie pasikeitusio prekių kainų lygio.