Visišką savo finansų kontrolę jaučia 1 iš 5 gyventojų: kaip ją susigrąžinti?

Jausmas, kad dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių pakankamai nekontroliuojame savo finansinės situacijos gali būti itin psichologiškai sekinantis. Vis dėlto, pasakyti, kad visiškai kontroliuoja savo finansus gali tik penktadalis gyventojų, tuo metu visiškai jų nekontroliuojantis jaučiasi kas dešimtas šalies gyventojas.

Pastarieji keleri metai parodė, kad net ir sėkmingai vystant karjerą, gaunant užtikrintą ir nuolat augantį atlyginimą, įvairios staiga pasikeitusios išorinės aplinkybės gali išmušti stabilų pagrindą iš po kojų. Net jei dėl to nenukenčiame finansiškai, padidėjęs neužtikrintumas gali privesti prie finansinio nerimo ir kontrolės trūkumo jausmo.

Todėl pirmas dalykas, kurį itin naudinga įsisąmoninti, yra tai, kad visuomet atsiras aplinkybių, kurių negalėsime kontroliuoti, tačiau joms galime būti finansiškai pasirengę ir atsparūs. Aptarkime 4 žingsnių planą – mūsų kontrolėje esančius sąmoningus veiksmus, kurie padidins jūsų atsparumą, padės pajusti finansų kontrolę ir sumažinti finansinį nerimą.

1 žingsnis: realybės testas

Pirmas žingsnis siekiant susigrąžinti savo finansų kontrolę yra realistiškai įsivertinti dabartinę finansinę situaciją. Įvertinkite ir užsirašykite informaciją apie tai, kokios yra pastovios jūsų pajamos, kiek santaupų, investicijų turite. Taip pat apskaičiuokite ir pasižymėkite, kokias sumas sudaro jūsų finansiniai įsipareigojimai, skolos, jei tokių turite. Galiausiai, susiskaičiuokite, kokio dydžio sumas sudaro jūsų būtinosios ir kintamos ar nebūtinos mėnesio išlaidos. Skaičiuodami atminkite, kad svarbus kiekvienas faktiškai išleistas euras, o ne apytikslės sumos, kurias numanote išleidžiantys.

Toks realybės testas gali atrodyti kiek nejaukiai ar net bauginančiai: galbūt teks susidurti ir su nemalonia tiesa, kokias sumas išleidžiate žalingiems įpročiams ar beprasmiams menkniekiams. Tačiau tai – būtinas žingsnis, nes jei aiškiai nežinosime, kam ir kiek lėšų išleidžiame, jas bus tikrai sunkiau kokybiškai kontroliuoti.

2 žingsnis: biudžeto sudarymas

Kai turime tikslų savo pajamų ir išlaidų paveikslą, galime nesunkiai įvertinti, kaip pagerinti savo kasdienių finansų balansą bei sumažinti finansinei sveikatai nenaudingų išlaidų sumas. Tuomet beliks susidaryti mėnesio biudžetą, kuris apimtų būtinųjų ir kintamų išlaidų eilutes, taip pat – eilutes taupymui bei investavimui, o esant poreikiui – ir skolų grąžinimui.

Žinodami išlaidų eilučių ribas ir laikydamiesi numatyto biudžeto, būsime tikri, kad nepritrūksime lėšų iki kito mėnesio atlyginimo. Svarbu suprasti, kad biudžetas skirtas ne tam, jog ribotume savo išlaidas, o tam, kad nukreiptume jas naudingiausia ir palankiausia linkme. Tai ne tik suteiks daugiau kontrolės jausmo, bet ir padės siekti didesnių finansinių tikslų, kurių vienas – finansinis rezervas.

3 žingsnis: finansinis rezervas

Trečias itin svarbus finansinės kontrolės susigrąžinimo ir jausmo elementas – saugumo pagalvė, kuri pagelbėtų atsiradus finansinių iššūkių ir netikėtumų. Jei, kaip jau aptarėme, pasaulio bei šalies ekonomikos padėties, pandemijų ar kitų negandų kontroliuoti negalime, tai galime būti pasirengę finansiškai atremti dėl to kylančius iššūkius.

Rekomenduojamas 3–6 mėnesių pajamų dydžio finansinis rezervas ne tik padės išvengti didžiulio finansinio nerimo, pavyzdžiui, netikėtai sugedus šeimos automobiliui ar skalbyklei. Tokio dydžio finansinė pagalvė gali padėti jaustis pakankamai ramiai net ir tuo atveju, jei netekus darbo tenka ieškoti kito. Kuo šis rezervas didesnis, tuo daugiau saugumo ir kontrolės jausmo.

4 žingsnis: draudimo apsaugos

Kai kurie finansiniai netikėtumai gali viršyti turimo finansinio rezervo sumą. Pavyzdžiui, trūkęs vamzdis namuose, užliejęs ir sugadinęs ne tik jūsų, bet ir kaimynų turtą. Iš savo kišenės padengti tokius nuostolius gali būti sudėtinga. Tačiau čia gali pagelbėti ir saugumo bei užtikrintumo suteikti turto draudimas. Tas pats pasakytina ir apie kitų turto rūšių, o taip pat – svarbiausio mūsų visų turto – gyvybės draudimą. Jis rekomenduojamas tiems, kurie turi išlaikytinių, yra pagrindiniai šeimos maitintojai, mat nelaimės atveju padės finansiškai apsaugoti šeimą.

Saugumo ir kontrolės gali suteikti ne tik draudimo, bet ir kitokios teisinės apsaugos. Pavyzdžiui, jei drauge su pažįstamu (ar nepažįstamu) žmogumi vykdote verslą, verta finansinę atsakomybę ir kitus niuansus apibrėžti teisinėmis sutartimis.

Galiausiai, kai finansai ir finansinės apsaugos sustyguotos, noriu pasidalinti dar vienu patarimu, kuris padės mažinti jausmą, kad savo finansų nekontroliuojate. Tai – finansines galimybes atitinkantys realistiški finansiniai tikslai. Jei, pavyzdžiui, norite susitaupyti brangesniam daiktui, įvertinkite, kokią sumą kas mėnesį galite jam atsidėti ir kiek laiko prireiks tikslui pasiekti. Arba kokią ekonomiškesnę alternatyvą galite pasirinkti, kad tikslo pasiekti pavyktų greičiau. Taip išvengsite įspūdžio, kad nekontroliuojate savo finansų ir nesugebate siekti užsibrėžtų finansinių tikslų.