„Swedbank“ įspėja: plinta e. laiškai, kuriuose apsimetant banku bandoma gauti prieigą prie gyventojų ir verslo sąskaitų

„Swedbank“ šiomis dienomis pasiekia klientų pranešimai apie banko vardu vykdomus sukčių bandymus išvilioti gyventojų ar verslo įmonių bankininkystės duomenis. Apgaulinguose elektroniniuose laiškuose prašoma neva atnaujinti duomenis ir pateikiama nuoroda, kuri nukreipia į suklastotą svetainę. Joje prašoma suvesti internetinės bankininkystės duomenis.

„Atkreipiame dėmesį į šį pavojų ir raginame būti itin budriais. Sukčiai siaučia ištisus metus, bet šventiniu laikotarpiu daugelis esame labiau užimti ir mažiau atidūs, o tuo stengiasi pasinaudoti nusikaltėliai“, – įspėja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Anot jos, svarbiausias patarimas, kaip sumažinti apgavystės riziką, yra rekomendacija neskubėti. „Jeigu gavote el. laišką, sms ar susirašinėjimo programėlių žinutę su prašymu, raginimu ar pasiūlymu, nereaguokite iš karto. Stabtelkite, atidžiai perskaitykite, ko prašo, patikrinkite, iš kokio adreso rašo, ar nekelia klausimų teksto ir vaizdo kokybė, ir jei kyla bent menkiausia abejonė, tarkitės su artimaisiais ar patys susisiekite su įstaiga, iš kurios žinutę gavote,“ – pataria specialistė.

Šiuo metu platinamus sukčių laiškus galima atpažinti iš sudėtingo ir nieko nereiškiančio el. pašto adreso, naudojamos nebūdingos banko komunikacijai spalvos, laiškas siunčiamas atsitiktiniu laiku, pavyzdžiui naktį, ko paprastai nedaro bankai.

Kalėdinis laikotarpis finansiniams sukčiams – darbymetis

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, pernai paskutinį metų ketvirtį fiksuotas didžiausias duomenų išviliojimo internete (phishingo) mastas – beveik 1700 atvejų, kai kitų trijų ketvirčių metu vidutiniškai registruota po maždaug 800 tokio tipo incidentų.

Taikiklyje neretai atsiduria ir įmonės: sukčiai metų pabaigoje dažniau bando joms siųsti suklastotas sąskaitas už nebūtas prekes ar paslaugas.

Lietuvos policijos duomenimis, kalėdiniu laikotarpiu, didėja pavojus nukentėti nuo finansinių sukčių netikrose internetinėse parduotuvėse, taip pat nuo apgaulingų skelbimų portaluose. Neretai naudojamasi ir gyventojų gerumu – platinami suklastoti pagalbos prašymai renkant aukas neegzistuojančioms organizacijoms.

Patarimai, kaip apsisaugoti

Sukčių pinklių galite išvengti laikydamiesi kelių esminių taisyklių, kurios galioja ne tik šventiniu laikotarpiu, bet ir ištisus metus. Pirmiausia, apsipirkinėdami internete, nepirkite impulsyviai, net jei „kaina yra labai gera“.

„Jeigu abejojote, prašykite įgudusių artimųjų pagalbos įvertinti ar jūsų rastas pasiūlymas tikras. Taip pat internetiniam apsipirkimui rekomenduojame turėti atskirą mokėjimo kortelę, kurioje būtų prieinama tik konkrečiam pirkiniui reikalinga suma“, – pataria „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Ekspertė rekomenduoja atidžiai vertinti ir žinutes su nuorodomis, kurias siunčia siuntų tarnybos – sukčiai labai dažnai jas imituoja sukurdami į oficialius interneto svetainių adresus panašias nuorodas. „Taip pat naudokite pranešimus apie vykdomas operacijas, reguliariai tikrinkite savo sąskaitą, ar nėra įtartinų mokėjimų. O svarbiausia – niekam nesuteikite savo asmeninių, mokėjimo kortelės ir internetinės bankininkystės duomenų,“ – teigia Ž. Augonė.

Savarankiškai tikrinkite informaciją

Savo ruožtu bankai perspėja, kad šiemet gali pasitaikyti naujų pinigų išviliojimo strategijų – skambučiai ar žinutės apie antros pensijų pakopos lėšas, jų perkėlimą, investicijas ar kokių nors dokumentų, sutarčių atnaujinimą. Todėl „Swedbank“ ragina gyventojus išlikti budriems ir iš trečiųjų šalių juos pasiekiančią informaciją tikrinti savarankiškai savo banke.

„Iš patirties matome, kad sukčiai itin greitai prisitaiko prie naujovių ir randa būdų tuo sumaniai pasinaudoti. Būtent pokyčių laikotarpiu jie ieško nepakankamo žmonių informuotumo, kad galėtų jį išnaudoti ir pasipelnyti“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Pasak jos, labai svarbu nepasiduoti psichologinėms manipuliacijoms apie žadamą neva greitesnį lėšų atsiėmimo procesą, didesnę finansinę grąžą, juolab, nesutikti su nepatikrintų subjektų investavimo pasiūlymais.

Visos Lietuvoje veikiančios finansų patarėjų įmonės ar investicijų konsultantai turi būti licencijuoti ir prižiūrimi Lietuvos banko ar kitos Europos Sąjungos institucijos. Todėl gavus įvairius siūlymus iš trečiųjų šalių, verta paprašyti to asmens ar jo atstovaujamos įmonės veiklos licencijos numerio, įmonės pavadinimo ir pasitikrinti šiuos duomenis Lietuvos banko internetinėje svetainėje, skiltyje „Finansų rinkos dalyviai“.

Patikimą informaciją apie vykstančią antros pensijų pakopos reformą taip pat galima rasti interneto svetainėje http://www.pensijosreforma.lt.