5 finansinio raštingumo klausimai – ar žinote atsakymus į juos?

Tvirtos finansinės žinios bei geri finansų valdymo įgūdžiai – vieni esminių geros finansinės sveikatos elementų. Jie padeda geriau susitvarkyti su finansiniais iššūkiais, net jei ekonominės aplinkybės nėra itin palankios. Vis dėlto, kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojų finansinės žinios yra palyginti prastos.

„Swedbank“, matuodamas šalies gyventojų Finansinės sveikatos indeksą, nustatė, kad gyventojų finansinių žinių įvertis siekia 54 balus iš 100.  Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertų parengtą metodiką Lietuvos banko iniciatyva atliktas tyrimas taip pat indikuoja finansinio raštingumo trūkumą – 56 balai iš 100.

Ir kol vienų žinių stygius, blogiausiu atveju, reiškia, kad nelaimėsime protmūšio, finansinių žinių trūkumas gali nulemti prastus finansinius sprendimus bei tapti pažeidžiamos ar nestabilios finansinės  sveikatos priežastimi.

Matuodamas gyventojų Finansinės sveikatos indeksą „Swedbank“, kaip ir daugybė tarptautinių organizacijų, pateikia penkis praktinius klausimus apie palūkanas, infliaciją ir investavimo sprendimus. Šie klausimai tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti aktualūs ne kiekvienam, tačiau juose atkleidžiamų principų išmanymas gali padėti sumaniau taupant, skolinantis lėšas bei sprendžiant kitus finansų valdymo galvosūkius.

Aptarkime, kokie yra 5 svarbiausi finansinio raštingumo klausimai ir ką kiekvienam verta žinoti apie finansus, idant pavyktų priimti geriau pamatuotus, sumanesnius ir palankesnius finansinius sprendimus.

1 klausimas. Taupymas ir palūkanos

Įsivaizduokite, kad taupomojoje sąskaitoje turėjote 100 EUR, o metinė palūkanų norma buvo 2 proc. Kaip manote, kokią sumą turėtumėte sąskaitoje po 5 metų, jei paliktumėte pinigus sąskaitoje?

Teisingas atsakymas – daugiau nei 102 eurus.

Kodėl taip yra? Esant tokioms sąlygoms, po metų uždirbsite 2 eurus palūkanų. Taigi kartu su palūkanomis sąskaitoje jau turėsite daugiau nei 100 eurų (galutinė suma priklauso nuo kitų galimų mokesčių, taikomų sąskaitos aptarnavimui) ir sekančiais metais palūkanos bus skaičiuojamos jau nuo visos šios sumos. Taigi po penkerių metų jūsų sąskaitoje bus daugiau nei 102 eurai.

Šis klausimas leidžia įvertinti jūsų žinias apie santaupas laikomas taupomojoje banko sąskaitoje ar indėlyje ir palūkanas, kurios už tai mokamos. Šias palūkanas galima būtų pavadinti apdovanojimu už tai, kad jūs iškart neišleidžiate savo pinigų. Be to, kaip matome pavyzdyje, ilgainiui uždirbtos palūkanos taip pat ima uždirbti pinigus ir sukuria sniego gniūžtės efektą, kuris laikui bėgant gali reikšmingai išauginti jūsų santaupas.

Renkantis kur laikyti taupomąją sąskaitą ar indėlį reikia įvertinti:

• Palūkanų dydį ir kokiu dažnumu jos mokamos
• Ar yra taikoma minimali pradinio įnašo suma
• Kokie mokesčiai ar kiti apribojimai taikomi, pvz.: lėšų įmokėjimui ar išsiėmimui

„Swedbank“ tokio tipo taupymui siūlo terminuotų indėlių bei E.taupyklės paslaugas, juose metinės palūkanos šiuo metu siekia atitinkamai iki 3,5 proc. ir 1,75 proc.

2 klausimas. Santaupos ir infliacija

Įsivaizduokite, kad jūsų taupomosios sąskaitos metinė palūkanų norma buvo 1 proc., o metinė infliacija – 2 proc. Kiek galėtumėte nusipirkti už šioje sąskaitoje esančius pinigus po 1 metų?

Teisingas atsakymas – po vienerių metų už taupomoje sąskaitoje esančius pinigus galėsite nusipirkti mažiau nei šiandien. 

Kodėl taip yra? Tarkime šiuo metu kilogramas mėsos kainuoja 10 eurų, po metų, esant 2 proc. infliacijai, jo kaina pakils iki 10,2 eurų. Jei tuos 10 eurų metus laikėte taupomojoje sąskaitoje su 1 proc. metinių palūkanų norma, metų pabaigoje turėsite apie 10,1 eurų. Taigi už šiuos pinigus galėsite nusipirkti mažiau nei prieš metus.   

Šis klausimas atskleidžia, kokią įtaką mūsų perkamajai galiai daro infliacija – palaipsniui kylančios kainos, mažina uždirbamų pinigų vertę. Nors taupomoji sąskaita ar indėlis yra gana saugus būdas taupyti pinigus, tačiau šių priemonių grąža taip pat yra palyginti maža. Taigi tais atvejais, kai infliacija yra didesnė nei indėlių palūkanos, jūsų uždarbis nepadengs infliacijos ir už indėlyje sukauptus pinigus, bėgant laikui, galėsite įsigyti mažiau.

Kaip pergudrauti infliaciją?

• Rinkdamiesi, kur atidaryti taupomąją sąskaitą ar padėti indėlį, lyginkite, kokias metines palūkanas gausite
• Įvertinkite kitas taupymo ir investavimo galimybes, pvz.: investavimą į obligacijas ar fonduose. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šių priemonių ne tik tikėtina grąža, bet ir rizika yra didesnė, nei laikant pinigus indėliuose

Tinkamai subalansavus taupymo bei investavimo priemones, įmanoma sumažinti neigiamą infliacijos poveikį ir užtikrinti, kad jūsų pinigai laikui bėgant išlaikytų savo vertę.

3 klausimas. Palūkanų normos ir obligacijų kainos

Kas kylant palūkanų normoms atsitinka su obligacijų kainomis?

Obligacijų kainos krenta. Tarp palūkanų normų ir obligacijų kainų egzistuoja atvirkštinis ryšys. Kai palūkanų normos krenta, obligacijų kainos kyla ir atvirkščiai.

Dažniausiai obligacijos yra vertybiniai popieriai su fiksuotomis palūkanų normomis. Taigi, jei palūkanų norma krenta, investicijos į obligacijas tampa patrauklios, auga jų paklausa ir kainos kyla.

Tuo tarpu kylant palūkanų normai, investuotojams nebeatrodo patrauklios obligacijos su fiksuotomis palūkanomis, taigi krenta paklausa ir atitinkamai obligacijų kaina. Investuojantiems į obligacijas svarbu suprasti šį dėsningumą ir atsižvelgti į šias rizikas priimant sprendimus. Tarkime, jei rinkoje laukiama palūkanų normos kilimo, galbūt vertėtų atidėti obligacijų įsigijimą ar įsigyti trumpesnio laikotarpio obligacijas ir sumažinti galimos kainų korekcijos riziką.

4 klausimas. Būsto paskolų palūkanos

Ar tiesa, kad būsto paskola, kurią reikės grąžinti per 15 metų, paprastai turės didesnes mėnesines įmokas nei ta, kurią reikės grąžinti per 30 m., tačiau palūkanos, sumokėtos per visą paskolos laikotarpį, bus mažesnės?

Tiesa.

Kadangi 15 metų trukmės būsto paskolos atveju, ją reikėtų grąžinti per trumpesnį laiką, jos mėnesio įmokos bus didesnės. Tačiau bendra per visa laikotarpį sumokėta palūkanų suma bus mažesnė, nes paskolą gražinsite per trumpesnį laiką.

Tuo tarpu 30 metų trukmės paskolos atveju, dėl ilgesnės paskolos gražinimo trukmės, mėnesio įmokos bus mažesnės, bet per visą laikotarpį sumokėta palūkanų suma bus didesnė.

Renkantis, kokios trukmės būsto paskolą imti, svarbu įvertinti savo finansinę situaciją ir tikslus:

• Kokios jūsų mėnesio pajamos ir išlaidos? Ar galite sau leisti mokėti didesnes mėnesio įmokas Rekomenduojama, kad visi jau turimi ir prisiimami nauji finansiniai įsipareigojimai per mėnesį sudarytų ne daugiau nei 30–40 asmens ar šeimos nuolatinių pajamų.
• Kas jums svarbiau: greičiau išmokėti būsto paskolą ar turėti didesnį finansinį lankstumą mėnesio eigoje? Didesnės mėnesio įmokos reikalauja griežtesnės finansinės disciplinos ir išlaidų kontrolės.
• Įvertinkite galimą palūkanų skirtumą renkantis skirtingos trukmės būsto paskolą.

5 klausimas. Investavimas

Ar tiesa, kad investuoti į vienos įmonės akcijas yra saugiau nei investuoti į fondus?

Netiesa.

Šiai situacijai iliustruoti tiktų lietuviška patarlė apie atsargumą: „Nedėk visų kiaušinių į vieną pintinę“. Šis finansinio raštingumo klausimas leidžia įvertinti žinias apie investicijų diversifikavimą ir rizikas. 

Kai investuojame į vienos įmonės akcijas, įsigyjame didesnę ar mažesnę įmonės nuosavybės dalį. Jei įmonei gerai sekasi, jos akcijos brangsta, jūs uždirbate. Tačiau, jei įmonė susiduria su sunkumais (neretai jie būna neplanuoti, nulemti netikėtų pasaulinių įvykių), jos akcijų vertė gali kristi, o jūs galite prarasti pinigus. Taigi tokių investicijų rizika yra palyginti aukšta.

Tuo tarpu akcijų fondai investuoja į daugelio įvairių viename ar keliuose sektoriuose ar regionuose veikiančių įmonių akcijas ir tokiu būdu išskaido bei sumažina riziką. Grįžtant prie kiaušinių ir pintinės pavyzdžio, įsivaizduokite, jei turite 10 kiaušinių ir juos visus sudėjote į vieną pintinę, einant namo, ji išsprūdo iš rankų ir visi kiaušiniai sudužo. Tačiau, jei kiaušinius sudėjote į dešimt skirtingų pintinėlių, net vienai iškritus iš rankų, jums vis dar liks devynios. Taigi išskaidydami savo investicijas, sumažiname riziką ir didelių praradimų galimybę.

Pasitikrinti savo finansinę sveikatą ir susipažinti su tuo, kaip Lietuvos gyventojams sekėsi atsakinėti į šiuos klausimus galite www.finansinesveikata.lt.