7 iš 10 gyventojų pripažįsta: jų šeima finansiškai nepasiruošusi rimtai nelaimei

Vienas didžiausių iššūkių asmeniniams šeimos finansams – sunki pagrindinio pajamų gavėjo liga ar netektis. Apie tai galvoti, o juo labiau – skaičiuoti galimus padarinius, dažnam nesinori. Vis dėlto, faktai rodo, kad šios temos atidėti negalime – 71 proc. gyventojų pripažįsta tokiam atvejui esantys finansiškai nepasirengę, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

„Finansinis pasirengimas prasideda ne nuo baimės ar vengimo, o nuo aiškumo – pokalbio šeimoje ir skaičiavimo. Kiek iš tiesų kainuoja mūsų kasdienis gyvenimas? Kokią sumą turėtume būti sukaupę, kad išlaikytume finansinį stabilumą? Tačiau bemaž šeštadalis teigia net neįsivaizduojantys, kiek lėšų tokiu atveju prireiktų. Finansiniams sukrėtimams galima pasiruošti, o pirmas žingsnis yra situacijos įsivardinimas ir jis lemia labai daug“, – pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Tyrimo duomenimis, dažniausiai (25 proc.) laikoma, kad tokioje krizinėje situacijoje reikalinga 30–50 tūkst. eurų siekianti finansinė pagalvė. Mažesnė dalis –16 proc. respondentų – nurodo, kad suma turėtų siekti 50–75 tūkst., o 12 proc. įvardija 75–100 tūkst. eurų sumą. Tuo metu maždaug kas dešimtas (11 proc.) pažymi, kad būtų reikalinga didesnė nei 100 tūkst. eurų suma.

Kaip atskleidžia „Swedbank“ duomenys, vidutinė gyvybės draudimo suma, kuria savo gyvybę draudžia klientai, kasmet auga ir sudaro 40 tūkst. eurų. Kasmet daugėja klientų, kurie gyvybę draudžia didesne nei 100 tūkst. eurų suma – 2023 m. tokių klientų dalis sudarė 9 proc., o pernai – net 29 proc.

Daugiau pajamų – nebūtinai daugiau pasirengimo

Ir nors didžioji dalis gyventojų gali įvardyti preliminarią reikiamą sumą, vos vienas iš dešimties (12 proc.) nurodo turintis tokio dydžio finansinę pagalvę.

„Dažnai finansinės pagalvės trūkumą esame linkę sieti su nepakankamomis pajamomis. Arba jomis pateisinti tai, kad neatsidedame ateičiai. Vis dėlto, kaip rodo tyrimas, aukščiausių pajamų bei aukštas pareigas užimančių gyventojų pasirengimas tokioms krizėms yra ne ką geresnis, nei uždirbančių mažiau. Tai reiškia, kad mūsų įpročiai ir sąmoningos pastangos pasirūpinti savo finansine sveikata bei saugumu neretai turi didesnę galią nei finansinės aplinkybės“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Pakankamos sumos neturintys nurodo 71 proc. gyventojų, kurių pajamos vienam asmeniui šeimoje svyruoja tarp 700–1 tūkst. eurų. Tarp respondentų, kurių šeimos pajamos vienam asmeniui viršija 1,5 tūkst. eurų, neturinčių pakankamai santaupų dalis siekia 68 proc.

Galvoti nejauku, bet būtina

„Taigi, siekiant didesnio finansinio saugumo ir atsparumo, pirmiausia reikėtų aiškiai įsivardyti šeimos vieno mėnesio būtinąsias išlaidas. Tai leidžia suprasti, kokios sumos reikėtų tam, kad net ir netekus pajamų būtų galima užtikrinti kasdienį gyvenimą. Žinant šią sumą, verta pagal galimybes pradėti kaupti finansinį rezervą, kuris padengtų bent 3–6 mėnesių būtinąsias išlaidas. Svarbiausia čia – ne atidedamos sumos dydis, o reguliarumas. Net ir nedidelės, bet nuosekliai atidedamos sumos ilgainiui sukuria finansinę pagalvę ir stiprina saugumo jausmą“, – paaiškina J. Cvilikienė.

Antras žingsnis – iš anksto aptarti šeimoje galimą veiksmų planą. Netikėtose situacijose dažnai kyla pagunda veikti skubotai – pavyzdžiui, greitai išleisti sukauptas santaupas ar papildomai skolintis. Tačiau tokie sprendimai ilgalaikėje perspektyvoje gali tik dar labiau apsunkinti situaciją, todėl iš anksto apgalvotos alternatyvos padeda išvengti emocinių finansinių sprendimų.

Galiausiai, pasak J. Cvilikienės, būtina įvertinti turimas finansines apsaugas. Kai kuriais atvejais finansinė našta gali gerokai viršyti turimas santaupas, tad vienas efektyviausių būdų sumažinti netikėto finansinio sukrėtimo poveikį yra gyvybės, sveikatos ar turto draudimas.

„Nors draudimas nepakeičia santaupų, kritiniais momentais jis gali padėti išlaikyti finansinį stabilumą. Svarbu pasirinkti realistišką apsaugos lygį ir įmoką, atitinkančią šeimos finansines galimybes. Pripažinti, kad tokios situacijos gali nutikti bet kam, ir iš anksto susitarti dėl šeimos finansinio plano bei priemonių – vienas svarbiausių žingsnių siekiant didesnio finansinio saugumo ateityje“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2026 m. sausio 19–29 d. „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.