Finansinė sveikata Baltijos šalyse: lyderiauja estai, lietuviams trūksta vieno svarbaus komponento

Lietuva, prieš trejus metus pirmavusi tarp Baltijos šalių, šiandien „Swedbank“ Finansinės sveikatos indekse rikiuojasi antra. Pastaraisiais metais Lietuvą indekse aplenkė Estija. Kaip atskleidžia tyrimas, daugiausia įtakos tokiam rezultatui turi palyginti žemas šalies gyventojų finansinio raštingumo lygis.

„2023 m., kai ėmėme matuoti ir sekti gyventojų finansinės sveikatos indeksą, Lietuva (51 balas iš 100) simboliškai lenkė Estiją (50 balų iš 100). Šiandien, padariusi didžiausią pažangą tarp Baltijos šalių, pirmauja Estija (61). Antroje vietoje rikiuojasi Lietuva (57), o trečioje išlieka Latvija (49). Nors Lietuvos ir Estijos gyventojų finansiniai gebėjimai – finansinė situacija bei elgsena – yra panašūs, labiausiai nuo Lietuvos Estija atsiplėšė dėl ryškaus savo gyventojų finansinių žinių šuolio“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Finansinės sveikatos indeksas susideda iš dviejų – galimybių bei žinių – subindeksų. Kaip rodo apklausa, Lietuvos gyventojų finansinės žinios vertinamos 54 balais iš 100. Tai – toks pat rezultatas, kaip ir 2023 m. Tuo metu Estijos gyventojai, kurių žinios prieš dvejus metus pelnė 59 balų įvertį, šiemet gali pasidžiaugti 68 balais.

Latvijos gyventojų finansinės žinios šiais metais įvertintos kaip ir lietuvių – 54 balais iš 100. Tai – dviem balais daugiau, nei 2023 m.

Ilgalaikis finansinis saugumas – bendras trūkumas

Kaip rodo gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas „Swedbank“ Finansinės sveikatos indeksas, nors Estiją Lietuva prisivytų gyventojams pastiprinus savo finansines žinias, erdvės finansinės elgsenos tobulinimui turi visų šalių gyventojai.

„Tyrimas atskleidžia, kad gyventojams palyginti neblogai sekasi pasiekti kasdienių finansų balanso – daugiau nei 70 proc. gyventojų visose Baltijos šalyse pajamos neviršija išlaidų. Tačiau rimtesnio žvilgsnio į kiek ilgesnę finansinę distanciją trūksta visiems. Tris mėnesius ar ilgiau iš santaupų išgyventų 34 proc. Lietuvos, vos 21 proc. Latvijos ir 42 proc. Estijos gyventojų“, – apie finansinės pagalvės trūkumą kalba J. Cvilikienė.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė pažymi, kad Baltijos šalių gyventojai dar mažiau pasirengę tolimesnei ateičiai – laikotarpiui sulaukus pensijos. Visiškai užtikrinti dėl savo pragyvenimo lygio pensijoje yra tik 9 proc. lietuvių, 3 proc. latvių ir 8 proc. estų.

Koją kišo klausimai apie investavimą

Vertinant finansinį raštingumą, gyventojams buvo užduoti 5 standartizuoti Pasaulinio finansinio raštingumo kompetencijos centro klausimai, susiję su taupomųjų sąskaitų, infliacijos, investavimo temomis.

Jiems palyginti gerai sekėsi įvertinti, kaip augtų lėšos taupomojoje sąskaitoje per ilgesnį laikotarpį, kokią įtaką lėšoms galėtų turėti infliacija. Tuo metu klausimai apie palūkanų normų ir obligacijų kainos sąryšį bei paskolų palūkanas sukėlė daugiau keblumų. Gyventojams buvo sudėtinga įvertinti ir tai, kuri investicija yra rizikingesnė – į vienos įmonės vertybinius popierius ar perkant investicinio fondo vienetus.

„Norint į daugelį šių klausimų atsakyti teisingai, reikalingos nesudėtingos finansinės žinios. Taigi, jų įgyti – taip pat paprastas nedidelis žingsnis, kuris gali turėti didelės teigiamos įtakos finansinei sveikatai. Tai padėtų ne tik priimti geriau apsvarstytus finansinius sprendimus savo kasdienybėje, bet ir pilniau išnaudoti savo finansinį potencialą, kaupti ir prasmingai panaudoti laisvas lėšas“, – sako J. Cvilikienė.

Kaip rodo tyrimas, net 70 proc. Estijos gyventojų turi santaupų įvairiais pavidalais – tiek taupomojoje sąskaitoje, tiek ir investuotų į akcijas ar obligacijas. Lietuvoje tokių gyventojų skaičius siekia 43 proc., Latvijoje – 39 proc.

„Nors mūsų finansinei elgsenai labai daug įtakos turi dar vaikystėje susiformavę įpročiai, svarbu nepamiršti, kad finansines žinias ir priimamus sprendimus tobulinti galime visuomet. Pradėjus nuo pirmo žingsnio – kruopštesnio kasdienių finansų valdymo, nuosekliai dėdami pastangas prieisime ir prie to savo finansinės sveikatos gerinimo taško, kuriame rūpestis savo ateities finansiniu saugumu bus natūralus“, – sako J. Cvilikienė.