Finansinė sveikata su Ugne: skolų mažinimo strategijos

Į finansines institucijas norėdami įsigyti didesnius pirkinius ar dėl kitų priežasčių kreiptis yra pakankamai įprasta praktika. Statistika rodo, jog nemaža dalis Lietuvos gyventojų yra pasiskolinę pinigų iš finansinių institucijų ir turi joms įsipareigojimų. Nevykdant jų, įsipareigojimai tampa skolomis. Kada jos gali tapti sunkiai pakeliama našta ir kaip efektyviai grąžinti susidariusias skolas, laidoje „Finansinė sveikata su Ugne“ pasakoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. 

Kaip skolintis protingai? 

Prieš imant paskolą J. Cvilikienė pataria gerai apsvarstyti, kokiam tikslui ją imate – ar tai yra paskola būstui ar kitam dideliam, ilgalaikėje perspektyvoje naudingam ir jūsų gyvenimą pagerinančiam pirkiniui, ar vis tik tai yra paskola, pavyzdžiui, vestuvių šventei suorganizuoti, be kurios galima ir apsieiti. 

Pasak ekspertės, verta susidėlioti ir „už ir prieš“ sąrašą, kuris padėtų įvertinti pirkinį: ar tai yra tik laikinas noras, ar būtinas pirkinys, kaip jis gali pagerinti jūsų gyvenimą, padėti sutaupyti ilgalaikėje perspektyvoje ir ar tai jums ekonomiškai naudinga.

Kiek galima pasiskolinti? 

Turimų finansinių įsipareigojimų dydis, kurį apibrėžia Lietuvos banko nustatytos direktyvos, negali viršyti 40 proc. jūsų gaunamų pajamų. Jei jūsų pajamos per mėnesį siekia, pavyzdžiui, 2000 eurų, jūsų turimų paskolų įmokos negali viršyti 800 eurų per mėnesį. Tokiu būdu jūs patys ir jums lėšas skolinanti institucija užsitikrina, kad jūs būsite pajėgūs įvykdyti savo įsipareigojimus ir neįklimpsite į skolas. 

J. Cvilikienė pabrėžia, jog lietuvius būtų galima laikyti pakankamai racionaliais kalbant apie paskolas ir įsipareigojimus finansinėms institucijoms. Vyresnio amžiaus gyventojai į skolinimąsi žiūri skeptiškiau, o jaunesni žmonės šiuo klausimu yra kiek laisvesni. 
Kaip įsivertinti, ar gebėsite vykdyti finansinį įsipareigojimą? 

Tarkime, įsivertinote, kad didelis pirkinys, pavyzdžiui, automobilis, yra jums reikalingas, o jo turėjimas bus ekonomiškai naudingesnis nei naudojimasis viešuoju transportu. Kaip įsivertinti, jog gebėsite mokėti už jį įmokas ir neįklimpti į skolas? 

Pasak J. Cvilikienės, efektyviausias ir paprasčiausias būdas – pabandyti paskolos įmokai skirtą sumą kurį laiką (pavyzdžiui, pusmetį) atsidėti į taupomąją sąskaitą ir pasižiūrėti, ar pakankamai komfortabiliai jaučiatės be šių lėšų. Šitaip jau turėsite sutaupę dalį pinigų pirkiniui ir pasitikrinę, ar pakaktų lėšų pragyvenimui sumokėjus paskolą. 

Pasikeitė finansinė situacija – ar verta panikuoti? 

Finansinės krizės, didesnės ar mažesnės, užklumpa bene kiekvieną. Svarbiausia – nemanyti, jog situacija išsispręs pati savaime. Pasak J. Cvilikienės, atvejais, kai matote, jog galite būti nebepajėgūs kurį laiką mokėti paskolos įmokų, pirmiausia reikėtų komunikuoti su paskolos davėju bei jį informuoti apie susiklosčiusią padėtį. 

Ir jūs, ir paskolos davėjas yra suinteresuoti, kad paskola būtų atiduota, todėl pasikalbėjus greičiausiai pavyks atrasti sprendimą laikinai situacijai – galbūt tai bus įmokų atidėjimas, mokėjimo grafiko ištęsimas ar paskolos refinansavimas. 

Skolų grąžinimo metodai

Jei, vis dėlto, susidūrėte su situacija, kuomet nebepavyksta įvykdyti visų turimų įsipareigojimų ir susikaupė ne viena skola, finansiškai naudingiausia pasistengti pirmiausia grąžinti brangiausias skolas – tas, kurių palūkanos yra didžiausios. Greičiau išsimokėjus tokią skolą, pavyks sumažinti bendrą sumokamų palūkanų sumą. Šis skolos grąžinimo metodas neretai vadinamas lavinos metodu. 

Ir nors toks metodas yra sumaniausias bei finansiškai logiškiausias, kai kuriems žmonėms gali pritrūkti motyvacijos dengti brangiausias skolas. 

Tokiu atveju sėkmingesnis, nors finansine prasme mažiau naudingas metodas yra vadinamas sniego gniūžtės metodu. Jį taikant, pirmiausia pasirenkama grąžinti mažiausias ir pigiausias skolas, vėliau pereinant prie didesnių ir brangesnių. Maži laimėjimai padės didinti motyvaciją ir palaipsniui atsikratyti skolų naštos.

Trumpai, ką daryti susidūrus su skolomis:

• Bendrauti su skolintojais
• Susidaryti asmeninį biudžetą
• Įvertinti, kokių išlaidų galite susimažinti
• Susidaryti skolos grąžinimo planą
• Nebūtinas išlaidas nukreipti skolos grąžinimui
• Pagalvoti apie papildomų pajamų šaltinius