Kaip antrasis karantinas paveikė mūsų finansus ir emocinę būseną?

Kaip antrasis karantinas paveikė mūsų finansus ir emocinę būseną?

2021-02-04

Daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų jaučia pandemijos įtaką savo finansams, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos nerimauja mažiau nei pavasarį. Nerimą jaučiantys sako 45 proc. gyventojų, per pirmąjį karantiną tokių buvo net 53 procentai.

  • Nerimą gyventojams dažniausiai kelia santaupų trūkumas, galimi sunkumai aprūpinant šeimą, ženklus pajamų sumažėjimas ir darbo netekimas.
  • Didžiausią pandemijos įtaką savo finansams šiuo metu jaučia mažiausiai uždirbantys, žemiausios kvalifikacijos darbuotojai, bedarbiai ir studentai.
  • Dažniausia per pandemiją „išmokta pamoka“ – santaupų kaupimas ir finansinis rezervas, kuris leistų bent kelis mėnesius išgyventi be pajamų.
  • Net 40 proc. respondentų teigia, jog slapta tikrai arba galimai naudotųsi kirpėjų, kosmetologų, trenerių, masažuotojų ir kitomis šiuo metu draudžiamomis paslaugomis, jei karantinas būtų dar pratęstas.
  • Karantino kontekste gyventojai sako ribojantys savo įprastas išlaidas (51 proc.), skiriantys didesnį dėmesį išlaidų planavimui (46 proc.) bei vėlesniam laikui atidedantys stambesnius pirkinius (44 proc.).
  • 45 proc. gyventojų sako, kad karantino metu jiems pavyko daugiau sutapyti.

 

Infografikas


Parengta remiantis „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės įžvalgomis bei reprezentatyvia Lietuvos gyventojų apklausa, kurios metu buvo apklausta 1017 Lietuvos gyventojų, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų. Apklausa atlikta 2021 m. sausio mėnesį.
 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.