Kas laukia kartos, kuri nemoka skaičiuoti ir nevertina pinigų: mokslų daktarė siūlo pažiūrėti į tėvus

Vis dažniau kalbant apie prastėjančius mokinių matematikos rezultatus ir silpnas finansų žinias, kyla klausimas: kas nutiko šiuolaikiniams vaikams? Žvelgiantiems į priekį peršasi mintis, kad ateityje jaunųjų kartų atstovams gali kilti rimtų bėdų su pinigais. Mokslų daktarė ir matematikos ekspertė Violeta Kravčenkienė siūlo atkreipti dėmesį į tai, iš kokių pavyzdžių šiuolaikiniai vaikai šiandien mokosi suprasti pinigų prasmę.
 

Violeta Kravčenkienė, FOTO: DELFI MONTAŽAS / SHUTTERSTOCK

Šiuolaikiniai vaikai mokosi iš ygrikų kartos: rodomas pavyzdys – nekoks

Matematikos ekspertė, mokslų daktarė Violeta Kravčenkienė įsitikinusi, kad finansinio raštingumo žinios pirmiausia kyla iš šeimos. Tad ir šaknų, kodėl šiandien vaikų finansinio raštingumo rezultatai mūsų nedžiugina, turėtume pirmiausia žvalgytis būtent šeimoje, kurioje susiduria skirtingų kartų skirtumai.

„Pirmi pinigėliai įprastai prasideda mokykliniame amžiuje. Mokykloje vaikas nusiperka pirmąją bandelę, pirmą sumuštinį. Jeigu mes dabar pasižiūrėsime, kokiai kartai priklauso šiuolaikinių mokinių tėveliai – ogi tai Y karta, mėgstanti prabangų gyvenimo būdą. Ygrikai nėra labai finansiškai raštingi, nes jeigu žmogus, norėdamas nusipirkti geresnį mobilųjį, ima paskolą, tai įsivaizduokite, koks gali būti auklėjimas tokio žmogaus“, – pastebi mokslų daktarė.

Todėl jos ir nestebina, jog išlaidžių tėvų, kurie nori viską turėti „čia ir dabar“, vaikai nevertina pinigų ir jų neskaičiuoja. Paprasčiausiai šeimoje jie mato tokį pavyzdį.

„Ygrikai turi tokį norą gyventi prabangiai, dėl to ima paskolas. Toks jų neigiamas bruožas. Bet, aišku, viskas priklauso nuo šeimos, aplinkos. Jeigu ygrikai būna nudegę, tai po to jie pradeda skaičiuoti ir gali mokyti vaikus. Svarbu suprasti, kad pirmas finansinio raštingumo mokytojas yra šeima“, – sako V. Kravčenkienė.

Pastaruoju metu itin aktualūs ne tik prastėjantys finansinio raštingumo, bet ir matematikos rezultatai, į kuriuos mokslų daktarė atkreipia dėmesį ir savo paskaitose. V. Kravčenkienė pastebi, kad abi šios problemos gilios, o tarp jų galima įžvelgti ir tam tikrą ryšį.

„Čia kaip dvi medalio pusės. Iš vienos pusės, jie nemoka skaičiuoti elementarios matematikos ir atlikti paprasčiausių veiksmų – skaičiuoti procentų, atimti, padauginti. Ypač prastai su matematika mažesniems vaikams. Iš kitos pusės, socialiniuose burbuluose sėdintys vaikai labai supranta tvarumą. Jiems madinga apie tai šnekėti, todėl jie kitaip žiūri į tai, ar pirkti naują daiktą, ar ne. Šioje vietoje jie labiau pasikaustę, gudresni už praeitą kartą. Bet kas liečia pačią teoriją – tarkime, pas mane yra pirmakursiai, aš šneku jiems apie procentus, o jie žiūri akis išpūtę. Jiems jau devyniolika metų ir jie gali paskolas pasiimti“, – stebisi mokslų daktarė.

Taisyklės, kurias būtina žinoti: nedarykime vaikams „meškos paslaugos“

Kad vaikas mokėtų vertinti pinigus ir juos atsakingai skaičiuotų, V. Kravčenkienė negaili vertingų patarimų tėvams ir kitiems suaugusiems, kuriems rūpi vaikų finansinis raštingumas. Svarbu įsidėmėti, kad tai, kaip patys kalbėsime apie pinigus ir pratinsime prie jų savo vaikus, turės didžiulės įtakos tam, kaip pinigus ateityje vertins šiuolaikiniai vaikai.

„Svarbiausias dalykas yra supažindinti vaiką su taupymu tol, kol jis dar mažiukas. Labai svarbu, kad taupytų ne tam, kad tik taupyti, o taupytų kažkam – turi būti išsikeltas tikslas. Kuo vaikas mažesnis, tuo artimesnis tikslas turi būti, o kuo vaikas didesnis – tuo tikslas turi būti tolimesnis. Mažas vaikas, taupydamas kažkokiam nedideliam daiktui, greičiau susitaupys, o ilgesnis taupymas jį gali atstumti“, – pataria V. Kravčenkienė.
 

Pinigai, FOTO: DELFI / JULIUS KALINSKAS

Mokslų daktarė kritikuoja ir įprotį, kai vaikui kišenpinigiai skiriami kiekvieną dieną ar kaskart prireikus. Tokiu būdu iš vaikų atimame jiems labai svarbią pamoką – kad pinigų kiekis yra ribotas, o išlaidas reikia planuoti.

„Pinigėliai turi būti skiriami ne vienai dienai, o bent jau savaitei. Jei vaikas mažesnis, pinigėlius skiriame savaitei ir jokiu būdu neduodame anksčiau, kad vaikas išmoktų paskirstyti pinigus ir suprastų, jog viskas kainuoja. Nusipirkai brangesnę bandelę – kitą dieną turėsi pataupyti ir skaičiuoti. O jau kai vaikas didesnis, paaugliukas, pinigų galima skirti ir ilgesniam laikui. Jis pats paskirstys juos savo reikmėms – autobusui, pavalgymui, išėjimui į kiną“, – sako V. Kravčenkienė.

Neretai tėvai, norėdami paskatinti vaikus būti tvarkingesniais, skiria jiems pinigų už įvairius namų ruošos darbus. Mokslų daktarė pataria nedaryti klaidos ir nemokėti už tai, ką vaikas privalo daryti. Skatinti būtų galima už pagalbą tokiose situacijose, kuriose vaiko pagalbos nebuvo tikimasi ir ji nebuvo privaloma.

„Svarbus momentas – jei vaikas nori užsidirbti papildomai kokioms nors nebūtinoms reikmėms, turime suteikti jam tokias sąlygas. Tik labai svarbu, kad jis nepradėtų reikalauti pinigų už tai, kas jam yra privaloma. Pavyzdžiui, jei namuose yra taisyklė, kad kambarys, kuriame gyveni, turi būti sutvarkytas, tai už tai pinigai negali būti siūlomi. Bet jeigu tu pasiūlai išvalyti namuose langus – už tokį darbą gali būti sumokėtas pinigėlis. Toks paskatinimas leis suprasti, kad pinigus reikia uždirbti, taupyti ir visada žiūrėti į ateitį“, – pažymi mokslų daktarė.

Šiandien vaikams tenka mokytis kitaip: sunku suprasti pinigus, kai jų nematai

„Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė įžvelgia ir daugiau priežasčių, kodėl šiuolaikiniai vaikai nesupranta pinigų vertės ir nebemoka jų skaičiuoti.

„Viena iš priežasčių yra vis dažnesnis skaitmeninių pinigų naudojimas. Vaikui, augančiam aplinkoje, kur atsiskaitoma vien banko kortelėmis, gali būti sunku suvokti ne tik pinigų vertę, bet ir susiskaičiuoti juos. Gyvename skaitmeniniame amžiuje, kuomet atlyginimą už darbą tėvai gauna į banko sąskaitą. Apsipirkinėjant parduotuvėje yra naudojamos mokėjimo kortelės, įvairūs išmanūs įrenginiai, turintys skaitmenines pinigines, už paslaugų ar komunalines sąskaitas apmokama internetu – viso tai vaikai dažniausiai nemato, na, o kai nematai, tai sunku darosi ne tik suprasti bet ir vertinti“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
 

Justina Bagdanavičiūtė, FOTO: DELFI / KAROLINA PANSEVIČ

Pasak jos, kita priežastis galėtų būti ta, kad šiuolaikiniai vaikai gyvena visokeriopos gausos amžiuje, kai atrodo tikrai daug ko, ko tik jie užsimano, nesunkiai gali išsiprašyti iš tėvų ar kitų artimųjų.

„Kartais to patys nesuvokdami tėvai lepina vaiką brangiomis dovanomis pamiršdami apibrėžti jų vertę. O ir norėti duoti savo vaikams daugiau, nei tėvai turėjo augdami patys – natūralus kiekvieno tėvo instinktas. Tačiau geri norai gali privesti ir prie rimtesnių problemų: konfliktai parduotuvėje, kuomet netenkinamos vaiko užgaidos, tuomet tėvai pyksta ant vaikų, kad visko nori ir reikalauja, bet, iš kitos pusės, vaikas tiesiog gali nesuprasti, neturėti žinių nei apie pinigų vertę, nei kaip tie pinigai gaunami ir kiek jų šeima turi“, – problemą įžvelgia ekspertė.

„Finansinė tyla“ – ydingas požiūris: apie pinigus reikia kalbėti nuo mažų dienų

J. Bagdanavičiūtė pažymi, kad finansai yra reikšminga gyvenimo sritis, o su mažesniais ar didesniais pinigų kiekiais bei su jais susijusiais sprendimais susiduriame visais gyvenimo etapais nuo vaikystės: gaudami pirmąją taupyklę ir mesdami centus į ją, paauglystėje užsidirbdami pirmąjį tikrą atlyginimą, pradėdami savarankišką gyvenimą už tėvų namų ribų, vesdami šeimos biudžetą, gaudami pensiją ir t. t.

„Pagrindiniais ir pirmaisiais finansų mokytojais vaikams yra tėvai. Pirma užduotis tėvams yra užtikrinti, kad vaikas suprastų − pinigai gyvenime neatsiranda iš bankomato, kuris visada pilnas ir tiekia juos nenutrūkstama srove, nepriklausomai nuo to, ką darote savo gyvenime ir kaip valdote išlaidas. Pažintį su pinigais reikėtų dar prieš išleidžiant vaiką į pirmą klasę ir tą geriausia pradėti daryti nuo realių pinigų, kurie yra apčiuopiami ir juos suprasti vaikui paprasčiau. Juos galima paliesti, rūšiuoti ir skaičiuoti, taupyti ir suprasti jų vertę“, – sako J. Bagdanavičiūtė.

Ekspertė pataria vaikui nupirkti peršviečiamą taupyklę, nes tokioje gerai matysis, kaip taupyklė pildosi monetomis, o tai savaime skatina taupyti.

„Laikas nuo laiko kartu santaupas suskaičiuokite, įvertinkite, kiek sutaupyta, ką jau galima įsigyti arba kiek liko taupyti iki norimo pirkinio. Realūs, gryni pinigai finansų pradžiamokslyje vaikams padės geriau suprasti jų vertę, kiekius, juos atpažinti ir geriau juos skirstyti, nei skaitmeniniai pinigai“, – pataria J. Bagdanavičiūtė.

Ji pastebi, kad dalis tėvų vengia pokalbių su vaikais apie pinigus, galvodami, kad tai suaugusių reikalas. Ekspertė pažymi, kad toks požiūris yra ydingas, nes „finansinė tyla“ gali vaikams suformuoti požiūrį, kad pinigai nėra svarbūs ir galbūt reikia jų vengti, bijoti, jei apie tai nekalbama.

„Vis dėlto, įtraukti vaikus į šeimos finansus verta ir tai yra naudinga. Skaitmeniniame amžiuje vaikas gali net nesuprasti, kad reikia mokėti įvairius mokesčius už vandenį, elektrą ar šildymą, nes jis nemato, kad tą daro tėvai, sumokėdami sąskaitą internetu. Tačiau įtraukus vaikus daugiau ir dažniau į šeimos finansinių klausimų sprendimus supažindinsite juos su įvairiais gyvenimo aspektais, tokiais kaip maisto planavimas, apsipirkimas, prekių ir paslaugų kainos, taupymas, norų ir poreikių atskyrimas, atostogų planavimas. Visa tai nubrėš daug aiškesnį vaizdą, kur ir kaip yra skirstomi šeimos pinigai, kad jie nėra vien tik norams ir pramogoms išleidžiami“, – sako ekspertė.

Pabaigai, J. Bagdanavičiūtė pažymi, jog labai svarbu, kad tėvų kalbos ir elgesys su pinigais sutaptų.

„Jei kalbama viena, tačiau elgiamasi priešingai, vaikai greitai perpras tai ir finansinio raštingumo ugdymas nueis veltui. Kitaip tariant, jei tėvai švaisto pinigus, o vaikus moko taupyti, toks mokymas yra bevertis. Kita vertus, jeigu jūsų žodžiai pastiprina jūsų veiksmus, tai tik dar labiau padidins jūsų įtaką vaikui“, – pabrėžia J. Bagdanavičiūtė.

Viskas įmanoma, kai turi planą! Įsivertinkite finansinę sveikatą trumpu testu ir pradėkime planuoti drauge >> Atlikti testą