Papildomas uždarbis: kodėl imamės, ką dirbame ir kiek uždirbame

Įprastą gyvenimą supurčiusi pandemija ir dėl jos sumažėjusios dalies mūsų pajamos galėjo tapti priežastimi imtis papildomos veiklos, tačiau, palyginti su 2017 m., papildomai dirbančiųjų skaičius Lietuvoje sumažėjo. Papildomo darbo imasi  44 proc. lietuvių, nors sako, kad tai norėtų daryti net 78 procentai.

• Papildomos veiklos besiimantys lietuviai vidutiniškai uždirba nuo 100 iki 200 eurų, tam skirdami iki 5 val. per savaitę.
• 3 gyventojams iš 10 papildomos veiklos teko ieškoti dėl pandemijos įtakos – sumažėjusio darbo užmokesčio ar atsiradusio laisvo laiko.
• Dažniausiai įdarbiname savo įgūdžius – dirbame laisvai samdomais specialistais, teikiame namų priežiūros paslaugas, konsultuojame kitus. Taip pat neretai parduodame savo užaugintus ar pagamintus produktus, nuomojame patalpas.
• Papildomos veiklos dažniausiai imamės dėl didesnių pajamų – tai svarbu net 75 proc. mūsų. Be to, mums taip pat aktuali saviraiškos galimybė ir lankstesnis darbo grafikas bei vieta.
• Palyginti su 2017 m., norinčių užsidirbti papildomai, bet nieko dėl to nedarančių, skaičius pakilo 12 procentų. Apie papildomos veiklos galimybę iš viso negalvoja 2 gyventojai iš 10.
• Labiausiai nuo realių veiksmų imtis papildomos veiklos mus atbaido nepalankūs įstatymai ir dideli mokesčiai. Taip pat mus neramina laiko ir įgūdžių, pradinio kapitalo trūkumas, o 2 iš 10 gyventojų nurodo tiesiog bijantys, kad nepasiseks.

Parengta remiantis reprezentatyviu „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktu gyventojų nuomonės tyrimu, kurio metu apklausti 1014 respondentų nuo 18 iki 75 metų bei „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės įžvalgomis.