Pirmas žingsnis į savarankišką gyvenimą: kaip jį žengti užtikrintai

Tau suėjo (arba artėja) 18. Tėvai, aplinka (ir tu pats) iš tavęs ima tikėtis suaugusiam žmogui būdingų sprendimų. Ir tai nėra paprasta – daug ką savarankiškai tenka daryti pirmą kartą, slegia atsakomybė „nesusimauti“.

Tačiau pilnametystė – ne tik atsakomybė, bet ir galimybė. Tai metas, kai pradedi planuoti savo finansinę ateitį ir žengti pirmuosius žingsnius link finansinės laisvės bei autentiško gyvenimo būdo. Tad kokie tie pirmieji žingsniai ir ką verta žinoti pradedant savarankišką gyvenimą?

1. Darbas irgi kainuoja: ką reiškia „ant popieriaus“ ir „į rankas“?

Pradėjus dirbti, susidursi su dviem naujomis sąvokomis:

–    Bruto atlyginimas. Tai visa suma prieš mokesčius – tai, ką matai darbo pasiūlyme. Ši suma bus įrašyta ir tavo darbo sutartyje.
–    Neto atlyginimas. Tai pinigai, kurie realiai pasiekia tavo sąskaitą.

Skirtumas tarp jų atsiranda dėl mokesčių:

• gyventojų pajamų mokestis (GPM)
• sveikatos draudimas (PSD)
• socialinis draudimas (VSD)

Paprastai „į rankas“ gausi apie 60–70 proc. bruto atlyginimo.

Jei dirbi samdomą darbą – mokesčius už tave sumoka darbdavys. Jei dirbi savarankiškai (individuali veikla, freelancinimas) – savo buhalterija ir mokesčių mokėjimu rūpiniesi pats.

2. Kiek kainuoja savarankiškas gyvenimas?

Nuomotis butą (kambarį) ar gyventi bendrabutyje? Su šiuo klausimu susiduria kiekvienas mokyklą baigęs ir savarankišką gyvenimą bei studijas ne gimtajame mieste pradedantis jaunuolis. Išlaidos būstui, priklausomai nuo to, kur ir keliese gyvenama, „suvalgo“ didžiausią biudžeto dalį.

Bendrabučiai – apie 70–300 eurų per mėn. (dažniausiai komunaliniai mokesčiai įskaičiuoti)

Nuoma (priklausomai nuo kambarių skaičiaus ir lokacijos):
– Vilnius: ~450–900 eurų už butą 
– Kaunas/Klaipėda: ~400–700 eurų

Dalinantis su kambariokais finansinė našta vienam žmogui ženkliai mažėja.

Komunaliniai mokesčiai (nuomojantis būstą):
vidutiniškai ~100–150 eurų per mėn. (žiemą daugiau)

3. Kiek kainuoja maistas?

Maistas – taip pat viena didesnių ir ne visuomet deramai įvertinamų išlaidų eilučių. Neretai galvodami apie tai, kiek išleidžiame maistui, ignoruojame smulkias išlaidas užkandžiams, kavai išsinešimui.

Vidutinės išlaidos maistui vienam asmeniui gali atsieiti apie 240 eurų per mėnesį ar daugiau, jei esame linkę valgyti kavinėse ar užsisakyti maistą į namus. Valgyti namuose visuomet bus pigiau, mat išlaidos valgant panašų patiekalą mieste gali būti 2–3 kartus didesnės.

Kaip sutaupyti maistui?

• planuoti savaitės meniu
• apsipirkti su sąrašu
• nešvaistyti maisto (taip realiai išmetami pinigai)
• rinktis paprastus patiekalus kasdienai

4. Kasdienybės iššūkiai: kiek kainuoja buitis?

Namų švara

Nesvarbu, ar gyvensi studentų bendrabutyje, ar nuomosiesi būstą, teks palaikyti gyvenamųjų patalpų švarą ir tvarką. Įsikėlus į būstą pirminės išlaidos bus kiek didesnės nei palaikomosios: reikės įsigyti buitinės chemijos (įvairių paviršių valiklių, indų ploviklį, kempinėlių), o galbūt ir dulkių siurblį. Vėliau teks įsigyti tik tų valymo priemonių, kurios bus pasibaigusios.

Jei reikės tik kelių valymo priemonių, greičiausiai pavyks išsisukti su dešimčia ar pora dešimčių eurų. Tačiau prisireikus ir dulkių siurblio, šluotos gali tekti išleisti 150 eurų ar daugiau.

Asmeninė higiena

Asmens higienai ir kosmetikai išleidžiama vidutiniškai 20–40 eurų per mėnesį. Vonios spintelę teks aprūpinti šiais daiktais:

• dantų pasta ir šepetėliu (taip pat dantų siūlu ar tarpdančių šepetėliu, burnos skalavimo skysčiu, jei esi įpratęs ar įpratusi juos naudoti)
• muilu ir muiline
• dušo žele
• šampūnu, plaukų balzamu
• dezodorantu

Tai nėra baigtinis sąrašas. Dar gali prireikti skutimosi reikmenų, įvairių kremų, losjonų, dekoratyvinės kosmetikos.

5. Studijos: kiek gali kainuoti mokslas?

Ne visi studentai studijuoja nemokamai, todėl studijų kaina gali tapti viena didesnių išlaidų. Universitetuose ji dažniausiai siekia apie 1,5–4,5 tūkst. eurų per metus, o kolegijose – šiek tiek mažiau.

Be to, atsiranda ir papildomų išlaidų: 

• knygos ir medžiaga
• bendruomenės veiklos
• renginiai

Jei nuosavų lėšų studijoms nepakanka, galima rinktis valstybės remiamą studijų paskolą. Ja galima finansuoti:

• studijų kainą
• pragyvenimo išlaidas
• dalines studijas užsienyje

Svarbu tai, kad paskolos grąžinimas paprastai prasideda tik po studijų, o studijų metu mokamos tik palūkanos. Tai suteikia daugiau lankstumo, tačiau vis tiek išlieka įsipareigojimas ateičiai, todėl sprendimą verta gerai apgalvoti.

6. (Ne)mokama sveikata

Studentai dažniausiai yra draudžiami valstybės lėšomis, todėl pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos yra nemokamos. Vis dėlto tai nereiškia, kad išlaidų nebus – dalis tyrimų ar paslaugų gali būti mokamos, o vaistai dažniausiai perkami savo lėšomis.

Vidutiniškai sveikatai per mėnesį išleidžiama apie 20–40 eurų, tačiau susirgus ši suma gali greitai padidėti. Todėl pravartu turėti bent minimalų finansinį rezervą tokioms situacijoms.

7. Pramogos ir poilsis kainuoja (bet nebūtinai daug)

Laisvalaikis taip pat reikalauja biudžeto. Gyventojai Lietuvoje poilsiui ir kultūrinėms veikloms išleidžia vidutiniškai 9 proc. savo pajamų. Tai – apie 140 eurų suma per mėnesį.

Atostogaujant Lietuvoje ir tiesiog keliaujant į gamtą – ilsėtis prie ežerų ar pasivaikščioti pažintiniais takais – prireiks kelių dešimčių eurų. Norint išsinuomoti gyvenamąją vietą ir laiką leisti šalies pajūryje, teks susitaupyti didesnę – kelių šimtų eurų – sumą. O kelionės į užsienį gali tapti ganėtinai brangiu projektu. Priklausomai nuo šalies, už skrydžius teks sumokėti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų. Dar kelis šimtus gali kainuoti apgyvendinimo paslaugos.

Kaip taupyti pramogoms?

• planuoti iš anksto
• naudotis nuolaidomis
• rinktis nemokamus renginius

Daugiau patarimų, kaip elgtis žengiant įvairius pirmus finansinius žingsnius lengvai, rasi čia.