Pirmieji savarankiški finansiniai sprendimai: kaip įveikti baimę suklysti?

Pirmieji rimtesni sprendimai dėl pinigų dažnai kelia daugiau jaudulio, nei tikimės. Pirmieji dienpinigiai, dovanoti pinigai, vėliau – atlyginimas, svajonės apie nuosavą būstą, investavimo idėjos ar net asmeninio biudžeto planavimas – visa tai atrodo labai svarbu, kad net kiek baugu.

Tokiomis aplinkybėmis natūralu jaustis nesaugiai, o finansinės klaidos atrodo skausmingesnės, nes jas iškart matuojame pinigais. Bet už klaidų baimės dažnai slypi ne vien skaičiai, o ir daug svarbių emocijų: tai ir noras iškart viską padaryti „teisingai“, aplinkinių nuomonių gausa ir neapibrėžtumas.

Svarbu prisiminti: klaidos yra proceso dalis. Ne tai, kad suklydome, apibrėžia mūsų finansinę ateitį, o tai, kaip į klaidas reaguojame ir kokius sprendimus priimame toliau.

Žvilgsnis į asmeninių finansų veidrodį – puiki pradžia

Siekiant daugiau kontrolės, aiškumo ir ramybės, svarbu kuo geriau suprasti esamą finansinę situaciją. Pirmiausia – atidžiai peržiūrint ir įvertinant paskutinių kelių mėnesių išlaidas bei suskirstant jas į būtinų bei nebūtinų išlaidų kategorijas. Taip galima įvertinti, kam ir kiek pinigų iš tiesų išleidžiama, kuriose kategorijose išlaidos optimalios, o kur pernelyg neskaičiuojant išleidžiama daugiau nei vertėtų.

Žinant tikrąją išlaidų struktūrą, jau galima pereiti ir prie biudžeto planavimo etapo. Kad būtų paprasčiau, šiame etape galima remtis vadinamuoju 50–30–20 principu. Tai reiškia, kad siūloma 50 proc. pajamų skirti būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – norams ir kasdieniams malonumams, o 20 proc. – santaupoms ar finansiniam rezervui. Tai ne griežta taisyklė, o patikimas orientyras, padedantis išlaikyti gerą finansinę sveikatą.

Kai kuriais atvejais gali tekti nukreipti didesnę santykinę pajamų dalį būtinosioms išlaidoms bei taupymui. Tai – visiškai normalu, kai pajamos mažesnės. Ilgainiui, įgijus biudžeto planavimo įpročių, augant pajamoms, užsitikrinus finansinį rezervą, biudžeto paskirstymas gali kisti.

Daugelis galvoja, jog tam, kad taupymas duotų rezultatą, santaupoms skiriamos lėšos turi būti ne tik reguliarios, bet ir didelės. Tačiau finansinis rezervas nėra tik pinigų suma – visų pirma tai psichologinis saugumo jausmas. Tad taupyti galima pradėti nuo nedidelių, bet reguliarių atidėjimų. Tam gali tikti netgi automatinis apvalinimas atsiskaitant banko kortele. Kai santaupos auga, stiprėja ir pasitikėjimas, jausmas, kad gali tinkamai tvarkytis su pinigais. 

Realios finansinės situacijos auditas, žvilgsnis į asmeninių finansų veidrodį, leidžia labai gerai pamatyti tiek tikrąją situaciją, tiek ir papildomas galimybes: kam galima skirti daugiau dėmesio, kurias išlaidų eilutes koreguoti, o kur viskas tiesiog puiku. Jei situacija nėra tobula, nekaltink savęs, bet prisimink, kad aiškumas visada sumažina nerimą ir įkvepia žengti mažus, bet nuoseklius žingsnius.

Žinių ir patirties kaupimas padės veikti užtikrinčiau

Pirmieji finansiniai sprendimai nėra egzaminas, kurio tikslas – gauti aukščiausią įvertinimą. Jie labiau primena ilgą kelionę, kurioje svarbu suprasti, kaip vienas ar kitas žingsnis paveiks kasdienybę ateityje.

Jei galvoji apie pirmąją paskolą, investavimą ar kitą svarbų sprendimą – geriau neskubėti. Verta susirinkti informaciją, pasidomėti keliais šaltiniais. Skaityti, klausyti tinklalaidžių, pasinaudoti išmaniais įrankiais ar banko siūlomais edukaciniais resursais – tai puiki galimybė pagilinti žinias. Kai žinių daugėja, sprendimai tampa ramesni – dingsta jausmas, kad „visi aplink žino geriau“.

Žinoma, ne viską įmanoma numatyti pačiam, ypač pirmą kartą priimant didesnius sprendimus. Tad čia labai naudingas gali būti pokalbis su banko konsultantu. Profesionalus patarimas padeda ne tik įvertinti rizikas, bet ir suformuoti realistišką planą.

Vien tai, kad rūpinamasi savo finansais, ieškoma sprendimų ir patarimo – jau labai geras ženklas, rodantis brandų požiūrį į pinigus ir finansinę sveikatą. Juk finansinio savarankiškumo pradžia – tai procesas, kuriame svarbiausia išmokti pasitikėti savimi. Klaidos čia neišvengiamos, bet jos tampa pamokomis, o ne praradimais.

Finansų pasaulyje geriausia judėti savo tempu. Pasitikėjimą savimi šioje srityje kuria ne pirmas, o antras, trečias ir ketvirtas žingsnis. Kuo daugiau patirties sukaupiama, kuo geriau pažįstame savo santykį su pinigais, tuo lengviau priimami sprendimai, planuojamas biudžetas ir išlaikoma emocinė ramybė kalbant apie pinigus.