Stresas dėl atidėliojimo: kai vengiam problemų ir jų sprendimų

Stresas dėl atidėliojimo: kai vengiam problemų ir jų sprendimų

Mintis „šitą padarysiu vėliau“ yra pažįstama visiems. Ypač kai galvojame apie ne pačių maloniausių darbų atlikimą. Atidėliojimas gali lemti prastesnę emocinę savijautą, kalbant apie asmeninių finansų planavimą bei valdymą – ir realius nuostolius. Vis dėlto, specialistai teigia, kad įveikti jį nėra sunku, o tai padarius, dar ir pajusti vidinį pasitenkinimą. 

Psichologai tvirtina, kad atidėliojimas yra vienos veiklos pakeitimas kita, kaip taisyklė – nemalonios ar sunkios veiklos pakeitimas mažiau nemalonia ar lengvesne. Atidėliojame visi, skiriasi tik dažnumas ir intensyvumas. Svarbiausia, kad tai netaptų įpročiu daugumai veiklų ir situacijų.

Atidėliojimas atsiranda mūsų vidinio dialogo metu. Pavyzdžiui, kai galvojame apie tai, kad laukia itin sunkus darbas, reikia padaryti jį tobulai, nežinia net nuo ko pradėti – mes patys sukuriame ir priežasčių, kodėl nustumti šį darbą ateičiai yra visai logiška. Tarp tokių priežasčių gali būti manymas, kad reikia geriau pasiruošti, dabar tam dar ne idealios sąlygos, „šiandien neturiu įkvėpimo“ ir panašiai.

„Šį tariamo logiškumo atsiradimą paskatina diskomfortas, kylantis iš to, kad puikiai žinome ir jaučiame, jog darbui prireiks asmeninių psichinių, fizinių ar kitų resursų ir dažnai jų prireikia kiek daugiau nei vidutiniškai, kasdieniškai“, – sako psichologas, atidos (mindfulness) mokytojas Paulius Rakštikas.

Atidėliojimas asmeninių finansų srityje

Ar atidėliojimas pasireiškia finansų srityje? „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad tikrai taip. Tarkime, susiruošiate iš esmės išnagrinėti savo finansinę situaciją ir sukurti tikroviškai skambantį finansinį planą, su konkrečiais tikslais ir aiškiomis priemonėmis, kaip juos pasiekti.

„Natūralu, kad vien prisėdimas prie šio klausimo pakelia žmogaus streso lygį. Pavyzdžiui, galite baimintis pripažinti, kad jūsų finansinė situacija yra, švelniai tariant, prasta. Arba prisimenate klasioką, kuris per dešimt metų padarė karjerą, užima aukštas pareigas ir uždirba daugiau – tada imate menkinti save ir savo gebėjimus. Šis susierzinimas gali sąlygoti atidėliojimą, kurio pasekmė – uždaras emocinės būklės ir negerėjančių finansų ratas“, – teigia J. Cvilikienė.

P. Rakštikas įspėja, kad nereikėtų painioti atidėliojimo su tingėjimu. „Tai nėra tas pats. Atidėliodami mes neišvengiamai kuriame įtampą sau ir kartais net kitiems. O tingėjimas yra tam tikra pasirūpinimo savimi ar atsipalaidavimo forma, kai sulėtiname gyvenimo tempą ir taip prisidedame prie intensyvios rutinos subalansavimo“, – sako psichologas.

Kaip įveikti finansinių sprendimų atidėliojimą?

„Swedbank“ Finansų instituto ekspertė teigia, kad finansų valdymas yra įgūdis ir įprotis – taip pat, kaip ir emocinės būklės valdymas: „To galima mokytis, o pradėti reikėtų nuo mažų žingsnelių. Tikrai verta prisiminti, kad visi darbai prasideda nuo pirmo žingsnio, tad verta savęs paklausti: kokį, nors ir nedidelį, žingsnį aš padariau šiandien?“.

Koks gali būti pirmasis žingsnis? Pasak J. Cvilkienės, tikrai nebūtina iškart sėsti prie metų finansinio plano sukūrimo. Pradžiai galima peržiūrėti pastarųjų mėnesių pajamas ir išlaidas, jas sugrupuoti, užsirašyti pastebėjimus ir panašiai. Tai jau būtų sveikintina pradžia.

P. Rakštikas, kalbėdamas apie tokį pirmąjį žingsnį, sako, kad pirmiausia svarbu pripažinti, kad aš atidėlioju, tačiau nebausti savęs už tai. 

„Pripažinimas leis atsispirti kitam žingsniui – link atidėliojamo darbo. Tam galime tarsi apgudrauti save. Pavyzdžiui, susitarkime, kad atidėliojamam darbui skirsiu pusvalandį, o po to vėl galėsiu jį atidėti. Visi, kas esame atidėlioję, puikiai žinome, kad tokiose situacijose esminis dalykas yra tiesiog pradėti“, – pataria psichologas.

Jis pažymi, kad po to, kai įsitraukiame į tam tikros užduoties ar darbo atlikimą, netgi būna keista, kodėl jį atidėliojome, nes viskas einasi visai sklandžiai. Be to, dar užplūsta geros emocijos, kadangi pagaliau darome tai, ką buvo taip sunku pradėti. 

Jeigu toks būdas neveikia, galima imtis ir kito – paprašyti konkretaus žmogaus pagalbos. Susitarti atsiskaityti, įsipareigoti, o gal tiesiog paprašyti tai daryti drauge. Kitų kontaktas ir palaikymas veikia labai efektyviai – ir tai gali praversti, pavyzdžiui, planuojant šeimos finansus.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.