„Swedbank“ duomenimis, nuo metų pradžios nuosekliai augusios vartojimo finansavimo apimtys antrąjį šių metų ketvirtį ėmė trauktis. Jei sausio-balandžio mėnesiais gyventojai „Swedbank“ skolinosi 35 proc. daugiau nei pernai metais, tai gegužės-birželio mėnesiais situacija pasikeitė iš esmės ‒ skolinimosi apimtys traukėsi kone 20 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais.
„Vartojimo paskolų paklausa rodo, jog didelė gyventojų dalis optimistiškai vertina savo galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus. Tačiau nuo šių metų pavasario įsigalioję nauji skolinimo gyventojams reguliavimai atsispindėjo namų ūkių vartojimo finansavimo apimtyse, kurios traukėsi. Reguliaciniai pokyčiai turėjo įtakos ir gyventojų galimybėms pasirašyti paskolos sutartis nuotoliniu būdu naudojantis interneto banku“, ‒ sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
Pasak J. Gumuliauskienės, jei metų pradžioje „Swedbank“ interneto banke pasirašytų vartojimo finansavimo sutarčių dalis siekė 81%, tai dėl reguliacinių pokyčių per pora mėnesių tokiu būdu pasirašytų sutarčių dalis krito iki 73%. Palyginimui, interneto banke pasirašomų sutarčių dalis kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje nuolat augo. „Swedbank“ duomenimis, 2016 m. pirmąjį pusmetį Estijoje tokiu būdu pasirašytų sutarčių dalis sudarė 88 proc., Latvijoje ji siekė net 91 proc.
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovės teigimu, pirmąjį šių metų pusmetį išaugo sutarčių, pasirašytų su bendraskoliu, dalis. Šis augimas taip pat sietinas su griežtesniu paskolą imančių gyventojų mokumo vertinimu.
„Kai paskolos kreipiasi susituokę klientai, būna vertinamas ne vieno iš sutuoktinių, bet jų šeimos mokumas. Tai pakoregavo kai kurių gyventojų skolinimosi planus. Paprastai klientai dviese gali pasiskolinti didesnes sumas, dėl to pirmąjį pusmetį buvo fiksuotas kartu su bendraskoliu sudarytų sutarčių skaičius. Pavyzdžiui, daugiau kaip pusė sutarčių, kai imta apie 10 tūkst. eurų siekianti vartojimo paskola namams, buvo pasirašyta su bendraskoliu“, – teigia J. Gumuliauskienė.
„Swedbank“ duomenimis, beveik du trečdaliai gyventojų (66 proc.) suteiktas vartojimo paskolas planavo panaudoti šeimos ar asmeninėms reikmėms. Kas penktas vartojimo paskolos gavėjas lėšas ketino skirti namų atnaujinimui – remontui ar naujos buitinės technikos įsigijimui (21 proc.), 10 proc. besiskolinančių nurodė pirksiantys automobilį.
Per pirmąjį 2016 m. pusmetį šalies gyventojų vartojimo reikmėms „Swedbank“ pasiskolinta vidutinė suma siekė apie 3.4 tūkst. eurų, ją gyventojai planavo išmokėti per vidutinį 4 metų laikotarpį. Bendra naujai išduotų „Swedbank“ vartojimo paskolų suma per pirmąjį 2016 metų pusmetį sudarė 52,5 mln. eurų.