Vasaros švenčių sezonas prasideda: kiek išleisime dovanoms ir pasiruošimui?

2026-05-29
 

Jokia kita vasaros šventė nepareikalauja tokių svečių išlaidų, kaip vestuvės – net ketvirtadalis vienai artimųjų santuokos šventei ketina išleisti daugiau nei 300 eurų. Tuo metu 56 proc. gyventojų pripažįsta, kad jaučia spaudimą dovanoms skirti daugiau nei leidžia jų finansinės galimybės. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

„Vasaros švenčių sezonas daugeliui gyventojų tampa gana rimta papildomų išlaidų eilute, o didžiausių išlaidų pareikalauja vestuvių šventės. Maža to, gyventojai jaučia spaudimą dovanoms išleisti daugiau, nei leidžia jų finansinės galimybės, o tai rodo, kad vasaros švenčių biudžetą Lietuvoje vis dar stipriai veikia socialiniai lūkesčiai“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

 

Tyrimo duomenys atskleidžia, kad trečdalis apklaustųjų vienų vestuvių dovanai šią vasarą planuoja skirti 201–300 eurų, dar 24 proc. – daugiau nei 300 eurų. Tuo metu kitoms vasaros šventėms dažniau numatomos mažesnės sumos. Pavyzdžiui, jubiliejams iki 200 eurų planuoja skirti beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų, krikštynoms – 84 proc.

Pasak J. Bagdanavičiūtės, skirtingų švenčių biudžetai dažnai atspindi ir skirtingą emocinį bei socialinį jų svorį.

„Vestuvės Lietuvoje vis dar laikomos viena svarbiausių gyvenimo švenčių, todėl ir svečių išlaidos joms dažniausiai būna didžiausios. Tuo metu jubiliejams ar krikštynoms gyventojai linkę nustatyti aiškesnes finansines ribas ir dažniau ieško balanso tarp noro pasveikinti artimuosius bei savo realių finansinių galimybių“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.

Kelios šventės – skylė biudžete?

Anot J. Bagdanavičiūtės, vasaros švenčių išlaidos dažnai tampa reikšmingos ne dėl vienos konkrečios progos, o dėl jų gausos per trumpą laiką. Kaip rodo apklausa, didesnė dalis gyventojų šią vasarą dalyvaus vienoje ar dvejose šventėse, tačiau yra ir tokių, kurie planuoja dalyvauti trijose ar daugiau švenčių.

„Jei vienoms vestuvėms skiriami 200–300 eurų ar daugiau, dalyvavimas keliose šventėse gana greitai gali virsti labai reikšminga suma. Ypač todėl, kad vasaros šventės retai apsiriboja tik viena išlaidų eilute – prie dovanos ar „vokelio“ dažnai prisideda apranga, kelionės, kiti pirkiniai ir paslaugos. Dar daugiau – nemaža dalis gyventojų jaučiasi įpareigoti dovanoti didesnes dovanas ar sumas vokelyje nei leidžia jų finansinės galimybės, o tai kelia rimtą spaudimą biudžetui“, – sako J. Bagdanavičiūtė.

Tačiau nors gyventojai įvardija sumas, kurias planuoja skirti šventėms, kur kas rečiau iš anksto joms ruošiasi iš anksto. Tik ketvirtadalis respondentų nurodo reguliariai atsidedantys santaupų tokioms progoms, trečdalis tai daro retkarčiais, o 48 proc. šventės išlaidas dengia iš einamųjų lėšų.

„To pasekmės, kaip rodo apklausa, – ne itin palankios gyventojų finansinei sveikatai. Beveik trečdalis nurodo, kad dėl švenčių tenka koreguoti taupymo planus, tokiai pat daliai tenka atidėti kitus pirkinius, o penktadalis švenčių dovanoms ir pasiruošimui nurodo naudojantys turimas santaupas“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.

Kad po švenčių neužkluptų finansinis nerimas

Pasak J. Bagdanavičiūtės, siekiant išvengti neigiamos švenčių sezono įtakos finansinei sveikatai, svarbu tinkamai įvertinti savo finansines galimybes ir planuoti biudžetą.

„Reikšminis žodis čia yra „planavimas“. Tokių išlaidų planavimas neapsiriboja tik suma, kurią svarstome skirti vienai šventei, būtina įvertinti, kaip tokios progos paveiks viso mėnesio ar net kelių mėnesių biudžetą. Jei, įvertinus bendrą vaizdą, tampa akivaizdu, kad šventinės išlaidos ima konkuruoti su kitais svarbiais ar net būtinaisiais poreikiais, verta pergalvoti savo planus. Juk už sumą vokelyje artimiesiems kur kas svarbesnis buvimas drauge jiems svarbiame gyvenimo įvykyje“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2026 m. balandžio mėn. pabaigoje „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Spinter“. Tyrimo metu buvo apklaustas 1021 respondentas, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.