Vėlinių kelionės: penkios vairuotojų klaidos, kurių galima išvengti

Vėlinių laikotarpiu neretai nuvažiuojame šimtus kilometrų ir aplankome ne vienas kapines. Norisi visur suspėti, tačiau trumpėjant šviesiam paros metui, dalį kelio tenka įveikti tamsoje. Būtent tuomet sprendimai, kuriais tikimės sutaupyti kelias minutes, gali kainuoti brangiausiai. „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenys rodo, kad Vėlinių laikotarpiu kasko žalų kiekis vidutiniškai išauga beveik 15 proc. palyginti su kitomis spalio – lapkričio dienomis.

Svarbiausios įžvalgos 

• „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, Vėlinių laikotarpiu kasko žalų skaičius vidutiniškai išauga beveik 15 proc., palyginti su kitomis spalio–lapkričio dienomis. 
• Susidūrimai su laukiniais gyvūnais gali lemti didelius nuostolius: pernai vidutinė išmoka siekė daugiau nei 3 800 eurų, o didžiausia – 24 690 eurų. 
• Prieš išvykdami patikrinkite žibintus, valytuvus, padangas ir langų plovimo skysčio kiekį, o planuodami maršrutą numatykite laiko sustojimams bei poilsiui. 
• Greitį rinkitės pagal matomumą ir kelio dangą, išlaikykite saugų atstumą, o važiuodami pro miškus ir laukus išlikite budrūs dėl galinčių pasirodyti gyvūnų. 
• Prie kapinių automobilį statykite neskubėdami ir stebėkite pėsčiuosius, o grįždami namo neignoruokite nuovargio – sustokite pailsėti arba užleiskite vairą kitam vairuotojui. 

Ruošiamės kapinių lankymui, bet ne kelionei

Prieš Vėlines pasirūpiname žvakėmis ir gėlėmis, tačiau automobilio būklės patikrą dažnai pamirštame. Kasdien važiuojant trumpus atstumus mieste, susidėvėję valytuvai ar silpniau šviečiantis žibintas gali pernelyg netrukdyti. Ilgesnėje kelionėje neapšviestu keliu, ypač lyjant, šie trūkumai tampa kur kas reikšmingesni.

Švarūs ir tinkamai veikiantys žibintai, nepriekaištingai veikiantys valytuvai, pakankamas langų plovimo skysčio kiekis ir patikrinta padangų būklė – dalykai, kuriais reikėtų pasirūpinti iš anksto.

Ne mažiau dėmesio reikia maršrutui. Jei per dieną numatyta aplankyti kelias skirtingose vietovėse esančias kapines, kelionės laiko skaičiuoti vien pagal navigacijos prognozę nevertėtų. Prireiks laiko sustojimams, stovėjimo vietos paieškai, poilsiui. Pernelyg įtemptas planas sukuria spaudimą skubėti vos tik kas nors užtrunka ilgiau.

Per didelis pasitikėjimas leistinu greičiu

Važiuojant leistinu greičiu gali atrodyti, kad atsargumo pakanka. Tačiau šlapia kelio danga, rūkas ar tamsa keičia situaciją: kliūtį ar kelkraščiu einantį žmogų pastebime vėliau, o stabdymo atstumas neretai tampa ilgesnis. Todėl saugumą lemia ne vien spidometro rodmuo, bet ir tai, kiek matome priešais save bei kokį atstumą išlaikome iki kitų automobilių.

Skubant kyla pagunda ir aplenkti lėčiau važiuojantį automobilį. Tačiau prieš manevrą svarbu įvertinti, ar pakankamai toli matomas kelias ir ar užteks vietos saugiai sugrįžti į savo eismo juostą. Neįsitikinus tuo – verčiau nelenkti, nes kelios sutaupytos minutės nevertos susidūrimo rizikos.

Prarastas budrumas tuščiame užmiesčio kelyje

Ilgesniuose Vėlinių maršrutuose, vedančiuose pro miškus ir laukus, taip pat reikia dėmesio. Į jį gali netikėtai išbėgti laukinis gyvūnas. „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, spalio-lapkričio mėnesiais susidūrimų su gyvūnais kelyje skaičius ženkliai išauga. Vien pernai registruota ir kompensuota 65 proc. daugiau žalų nei vidutiniškai kitais mėnesiais.

Pernai vidutinė išmoka tokiu atveju siekė per 3800 eurų. Po susidūrimo su gyvūnu tenka remontuoti ne tik automobilio kėbulą, bet ir keisti žibintus, išdužusius stiklus, aušinimo sistemos dalis ar kt. Pernai didžiausia išmoka siekė 24 690 Eur, kai važiuojant tamsiu paros metu į kelią netikėtai iššoko stirna ir vairuotojui išvengti susidūrimo nepavyko.

Ruožuose, pažymėtuose įspėjamaisiais ženklais apie laukinius gyvūnus, svarbu sulėtinti greitį. Budrumo reikia ir gyvūnui perbėgus kelią – iš paskos gali sekti kiti. Jei susidūrimo išvengti visgi nepavyko, pirmiausia svarbu pasirūpinti žmonių saugumu, įjungti avarinius žibintus ir apie įvykį pranešti policijai. Prie sužeisto gyvūno artintis nereikėtų.

Jeigu automobiliu tęsti kelionės nebegalima, pravers draudimo teikiama pagalba kelyje. Ši paslauga numatyta kai kuriuose privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo bei Kasko draudimo paketuose. Todėl dar prieš kelionę naudinga pasidomėti, kokią pagalbą atsitikus nelaimei galite gauti ir išsisaugoti jos iškvietimo numerį.

Skubėjimas ir neatidumas statant automobilį

Atvykus prie kapinių pirmiausiai rūpi rasti parkavimo vietą. Skubant apsistatyti automobilį ar mėginant įvažiuoti į pernelyg ankštą tarpą, lengva nepastebėti atbulomis išvažiuojančio kito automobilio, atidaromų durelių ar tarp automobilių pasirodžiusio pėsčiojo. Parkavimo jutikliai ir kameros padeda, tačiau neatstoja paties vairuotojo atidumo – net ir manevruojant nedideliu greičiu aikštelėje gali įvykti nelaimė.

Prie kapinių svarbu neužstatyti įvažiavimų, neužstoti matomumo kitiems vairuotojams ir nepalikti automobilio taip, kad pėstiesiems tektų jį apeiti važiuojamąja dalimi. Kiek toliau esanti stovėjimui skirta vieta gali padėti išvengti ir apgadinto automobilio, ir pavojingų situacijų.

Pasirūpinkite platesne savo automobilio apsauga – rinkitės „Swedbank“ kasko draudimą.

Nuovargio ignoravimas

Grįžimas namo neretai būna sudėtingiausia dienos dalis: po vairavimo ir artimųjų kapų lankymo jau juntamas nuovargis, o likusį kelią tenka įveikti tamsoje. Dažnai noras greičiau pasiekti namus paskatina atidėti sustojimą poilsiui.

Klaida manyti, kad nuovargis pavojingas tik tada, kai jau merkiasi akys. Išsiblaškymas, susikaupimo stoka ar per vėlai pastebimi kelio ženklai taip pat rodo, kad laikas sustoti pailsėti arba prie vairo užleisti keleivį. Net ir likus nedideliam atstumui iki namų, šių signalų nereikėtų ignoruoti. Juk per Vėlines svarbu ne tik aplankyti artimųjų kapus, bet ir saugiai grįžti pas tuos, kurie laukia namuose.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją