Draudikai įspėja: vasarą daugėja ne tik smulkių incidentų, bet ir skaudžių nelaimių

Nors daugelis pavojingiausias vairavimo sąlygas sieja su žiema, draudikų duomenys rodo priešingą tendenciją – daugiausia eismo įvykių fiksuojama šiltuoju metų laiku. Šiuo laikotarpiu išauga eismo intensyvumas, daugėja kelionių, o kartu – ir incidentų, kurių nuostoliai neretai siekia tūkstančius eurų.

„Vairuotojai linkę nuvertinti šiltojo sezono rizikas, nes oro sąlygos atrodo palankesnės. Tačiau būtent tada eismas tampa intensyviausias, daugėja kelionių, o kartu ir eismo įvykių. Tuo metu šaltuoju laikotarpiu avarijų mažiau, bet fiksuojami didesni jų nuostoliai“, – sako „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas Laimonas Garbenčius.

2025 m. „Swedbank“ draudimo bendrovė registravo daugiau kaip 7 tūkst. žalų, kurioms padengti išmokėta daugiau kaip 13 mln. eurų. Didžiausia pernai metų žala viršijo 90 tūkst. eurų – automobilis buvo visiškai sugadintas, kai vairuotojas nesuvaldė jo ant šlapios kelio dangos ir nuvažiavo nuo kelio.

Šiltuoju sezonu – daugiausia įvykių

Pavasarį ir vasarą registruojama iki 12 proc. daugiau žalų nei vidutiniškai per metus, o didžiausia bendra išmokų suma fiksuojama būtent vasarą. Štai pernai vasaros laikotarpiu žaloms kompensuoti prireikė daugiau kaip 3,5 mln. eurų.

„Šiltasis laikotarpis labiausiai pasižymi smulkiais incidentais, pavyzdžiui, net iki ketvirtadalio padaugėja atvejų, kai nuo kelio pakilę akmenukai įskelia automobilio stiklą. Tokių žalų išmokos vidutiniškai siekia apie 600 eurų. Taip pat stebime ir tokius atvejus, kai dėl liūties laiku nepastebimi kiti eismo dalyviai ir vairuotojai nespėja laiku sustabdyti automobilio. Šios išmokos, priklausomai nuo automobilio vertės bei jo apgadinimų, gali siekti ir keliolika ar keliasdešimt tūkstančių eurų“, – pasakoja L. Garbenčius.

Remiantis Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, daugiausia eismo įvykių, kurių metu sužalojami ar žūsta žmonės, taip pat įvyksta būtent šiltuoju sezonu – liepos-rugsėjo mėnesiais fiksuojama beveik trečdalis visų tokių atvejų. Tai rodo, kad didžiausia rizika kyla ne tik dėl oro sąlygų, bet ir dėl padidėjusio eismo intensyvumo bei ilgesnių kelionių, kai vairuotojai neretai praranda budrumą.

Šaltuoju sezonu – didesni nuostoliai

Nors rudenį ir žiemą bendras žalų skaičius sumažėja iki 17 proc. žemiau metinio vidurkio, būtent šiuo laikotarpiu fiksuojami nuostolingiausi eismo įvykiai. Pavyzdžiui, 2025 m. žiemą vidutinė žalos išmoka siekė apie 2 tūkst. eurų, o šių metų sausio-vasario mėnesiais ji vidutiniškai išaugo net iki 2,4 tūkst. eurų.

Labiausiai žiemos mėnesiais žalų riziką didina sniegas ir plikledis. Tokiomis sąlygomis net nedidelė vairuotojo klaida – per didelis greitis, nepakankamas atstumas ar staigus manevras gali lemti eismo įvykį.

Žalų statistikoje išsiskiria ir vėlyvas ruduo – lapkritį vidutinė žalos išmoka gali būti net iki 13 proc. didesnė nei įprastai, nes tuo metu keliuose susidaro vienos sudėtingiausių sąlygų: pasirodo pirmosios šalnos, kelio danga tampa slidi, o matomumą blogina lietus, rūkas ir trumpėjančios dienos. Pernai šiuo laikotarpiu net šeštadaliu išaugo ir susidūrimų su gyvūnais skaičius.

„Šaltuoju sezonu vairuotojai į eismo sąlygas dažniausiai žiūri atsargiau, todėl įvykių skaičius mažėja. Tačiau, įvykus nelaimei, automobiliai apgadinami smarkiau, o draudimo išmokos žaloms padengti gali siekti kelis ar net keliolika tūkstančių eurų. Visgi nė vienas metų laikas nėra vienareikšmiškai pavojingiausias – vairuotojams svarbiausia gebėti prisitaikyti prie skirtingų sąlygų ir išlikti budriems visus metus“, – sako L. Garbenčius.