Miestas, kurį viešbučių plėtotojai primiršo

Jei ir toliau išsilaikys pirmojoje metų pusėje stebėtos užsienio turistų srautų tendencijos, pasibaigus 2018-iesiems galėsime kalbėti apie dar vienus šalies turizmo sektoriui rekordinius metus. Kelerius metus iš eilės gerėję turizmo rezultatai paskatino investicijas į naujus viešbučius. Tiesa, viešbučių plėtra šiuo metu daugiausiai koncentruojama Vilniuje, tačiau potencialo tam turi ir dar vienas šalies miestas.

Pastaruoju metu skambėjo naujienos, kad per ateinančius kelerius metus šalies sostinėje įsikurs vienam ar kitam pasauliniam tinklui priklausantis viešbutis. „Swedbank“ skaičiavimu, iki 2020 metų pabaigos Vilniuje viešbučių kambarių skaičius išaugs apie 30 proc. – kambarių, kuriuose galės apsistoti užsienio ir vietos svečiai, padaugės nuo dabartinių 4,5 tūkst. iki 6 tūkstančių.  

Nors iš pirmo žvilgsnio tokia sparti plėtra gali kelti dvejonių, ji turi tvirtą pagrindimą – palankią turizmo statistiką. Užsienio turistų skaičius Lietuvoje auga jau ne vienerius metus iš eilės. Per praėjusius metus šalyje apsilankė 4,3 proc. daugiau turistų, negu 2016-aisiais. Į Lietuvą atvykę užsienio turistai praėjusiais metais išleido 8 proc. daugiau pinigų. Įdomu ir tai, kad turistų skaičius augo nepaisant logistinių keblumų − dalį vasaros sezono dėl pakilimo tako rekonstrukcijos Vilniaus oro uoste nebuvo priimami skrydžiai.

Šių metų pradžioje užsienio turistų srautas į Lietuvą dar paspartėjo. Remiantis Valstybinio turizmo departamento duomenimis, per pirmuosius tris 2018-ųjų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Lietuvoje apsilankė 7,7 proc. daugiau užsienio turistų. Pastebimai išaugo turistų skaičius iš Vakarų Europos ir tolimųjų Azijos šalių. Pavyzdžiui, turistų iš Vokietijos palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 25 proc., iš Kinijos 23 proc., o iš Japonijos – 15 procentų. Statistika rodo, kad iš tolimesnių šalių atvykstantys turistai šalyje linkę praleisti daugiau laiko, jie vidutiniškai išleidžia daugiau pinigų.

Šiuo metu per dieną vidutiniškai Lietuvoje apsilanko 4,5 tūkst. užsienio svečių. Du iš trijų užsienio svečių užsuka į Vilnių, kuriame vidutiniškai praleidžia dvi nakvynes. Toks turistų skaičius šalies sostinėje lemia ir palyginti aukštą viešbučių užimtumo rodiklį, kuris praėjusiais metais siekė apie 70 procentų. Jei užsienio turistų skaičiaus augimo dinamika per artimiausius dvejus metus išliks panaši, po trejų metų galėsime kalbėti apie 25 proc. išaugusį turistų srautą. Jų poreikius turėtų patenkinti šiuo metu šalies sostinėje vykdomi viešbučių projektai.

Tuo metu antrame pagal dydį šalies mieste Kaune laisvų viešbučių kambarių po trejų metų gali ir pristigti. Šiuo metu Kaune per dieną apsilanko apie 650 užsienio turistų, mieste jie vidutiniškai praleidžia 1,5 paros. Kaune jie šiuo metu gali apsistoti 27-iuose viešbučiuose, kurie iš viso siūlo apie 1,2 tūkst. kambarių. Jų užimtumas pastaruosius keletą metų taip pat augo ir praėjusiais metais siekė apie 70 procentų.

Vis dėlto Kaune, skirtingai negu Vilniuje, per paskutinius penketą metų neįgyvendintas nė vienas naujas viešbučio projektas, čia veiklą vykdo tik keli žinomiems pasauliniams tinklams priklausantys viešbučiai. Įvertinus tai, kad pastaruoju metu buvo skelbta apie kelių didelių užsienio kompanijų investicijas Kaune ir šiame mieste jau veikiančių užsienio paslaugų centrų plėtrą, numatoma, kad atvykstančių svečių skaičius turėtų didėti toliau.

Vienas veiksnių, kuris iki šiol galėjo stabdyti viešbučių plėtrą Kaune – tai santykinai mažesnės vienam viešbučio kambariui tenkančios pajamos. Jos iki šiol sudarė apie 35 eurus parai. Pagal šį rodiklį pirmavo Vilnius ir Druskininkai, kuriuose vienam viešbučio kambariui tenkančios pajamos siekė daugiau kaip 50 eurų parai. Tačiau situacija Kaune ėmė gerėti nuo 2012 metų, o išaugęs užimtumas turėtų lemti ir pajamų augimą. Tai turėtų vystytojus paskatinti savo dėmesį nuo Vilniaus nukreipti į Kauną.