Geopolitinė įtampa Persijos įlankoje: ką tai reiškia Lietuvos energetikai

Geopolitinė įtampa dėl besitęsiančio konflikto Persijos įlankoje neslūgsta. Nors pasiektos dviejų savaičių paliaubos trumpam sumažino naftos kainas biržose, tikėtina, kad ilgalaikių pasekmių išvengti nepavyks.

Konflikto metu apgadinta naftos ir dujų infrastruktūra, o jos remontas bei pajėgumų atkūrimas gali užtrukti mėnesius ar net metus. Dėl to, nors konfliktas vyksta toli nuo Lietuvos, jo poveikis jau juntamas ir vietos rinkoje, ypač degalinėse – kuro kainos išaugo apie 30 proc. Tai rodo, kaip greitai geopolitiniai sukrėtimai pasaulinėje energetikos rinkoje persiduoda į vietos ekonomiką.

Tokį poveikį lemia ne tik infrastruktūros pažeidimai, bet ir konflikto regiono svarba pasaulinei energetikai. Persijos įlankos šalys yra vienos iš didžiausių naftos ir dujų eksportuotojų pasaulyje, o jų dujų rezervai sudaro daugiau nei 30 proc. viso pasaulio atsargų.

Be to, situaciją apsunkina ir žemos dujų atsargos Europoje. Šiuo metu Europos Sąjungos dujų saugyklų užpildymo lygis tesiekia apie 30 proc. – tai 10–15 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu ir apie 15 proc. mažiau nei pastarųjų penkerių metų vidurkis. Todėl bet kokia įtampa Artimųjų Rytų regione pirmiausia paveikia naftos ir dujų rinkas, o vėliau atsispindi ir elektros kainose.

Nors kuro kainų augimą jau pajuto dauguma vartotojų, taip pat svarbu stebėti ir gamtinių dujų kainų pokyčius. Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje sparčiai augo vietinė elektros gamyba – vėjo ir saulės elektrinės jau patenkina daugiau nei pusę šalies poreikio. Vis dėlto, energetikos sistema vis dar yra priklausoma nuo dujų, kurios būtinos elektros balansavimui. Dėl to brangstančios dujos gali lemti ir didesnes elektros kainas, ypač antroje metų pusėje.

Kovo viduryje, geopolitinei įtampai pasiekus piką, gamtinių dujų kaina buvo išaugusi beveik dvigubai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir siekė apie 61 dolerį. Balandžio viduryje situacijai kiek stabilizavusis, kainos sumažėjo, tačiau vis dar išlieka maždaug 40 proc. didesnės nei prieš metus.

Šio brangimo poveikio gyventojai kol kas nejaučia dėl galiojančių fiksuotų tarifų, tačiau tai laikina. Nuo liepos mėnesio, perskaičiavus tarifus, didesnės dujų kainos neišvengiamai atsispindės ir vartotojų sąskaitose.

Net ir konfliktui pasibaigus, kainos nebūtinai greitai grįš į ankstesnį lygį. Pažeistų gavybos ir saugojimo pajėgumų atkūrimas yra lėtas procesas, todėl pasiūlos atsigavimas užtrunka. Dėl šios priežasties aukštesnės dujų kainos gali išsilaikyti ilgiau nei pats konfliktas.

Augantys kaštai ir neišvengiami sprendimai

Verslas jau pradeda jausti augančių energijos kainų spaudimą. Brangstant energijai, didėja gamybos ir logistikos kaštai, tačiau įmonės ne visada gali greitai pakelti savo produkcijos kainas, todėl dalį išaugusių sąnaudų tenka padengti pačioms. Tai ypač aktualu eksportuojantiems gamintojams, kurie yra susaistyti iš anksto suderintomis sutartimis su pirkėjais ir konkuruoja tarptautinėse rinkose.

Panaši situacija buvo ir 2022 metais, kai prasidėjus karui Ukrainoje energijos kainos staigiai išaugo, o verslui prireikė laiko prisitaikyti prie naujų sąlygų. Jei dabartinis konfliktas užsitęstų ir tarptautinė prekyba būtų labiau sutrikdyta, tai galimai reikš dar vieną infliacijos bangą Lietuvoje.

Tokie rinkos nepastovumai vis dažniau verčia ieškoti būdų, kaip mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių. Per pastaruosius metus Lietuvoje buvo investuota milijardai eurų į vėjo ir saulės energetiką, o jų generacija jau sudaro daugiau nei pusę vartojimo. Taip pat pradėti vystyti biometano projektai, tačiau jų pagaminami kiekiai kol kas yra palyginti nedideli, lyginant su bendru dujų poreikiu.

Dėl nestabilios tarptautinės rinkos išaugusios dujų kainos gali paskatinti spartesnę šių sričių plėtrą, taip pat ir sprendimus, leidžiančius mažinti dujų vartojimą. Dalis įmonių jau ieško technologinių sprendimų, leidžiančių derinti skirtingus energijos šaltinius, pavyzdžiui, naudoti tiek dujų, tiek elektros katilus. Tokios investicijos yra didelės, todėl be valstybės pagalbos jų įgyvendinimas gali būti sudėtingas. Tačiau ilgainiui būtent jos nulems, kiek Lietuvos ekonomika bus atspari panašiems geopolitiniams sukrėtimams.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją