Irano konfliktas jau veikia Lietuvos ūkius – pirmiausia per augančią savikainą

Artimųjų Rytų regione kilusi įtampa, susijusi su Iranu ir trikdžiais Hormūzo sąsiauryje, Lietuvos žemės ūkiui atrodo geografiškai tolima, tačiau praktikoje jos poveikis jaučiamas gana tiesiogiai, pagrinde per augančią produktų savikainą.

Konflikto pasekmes pirmiausiai pajuto grūdininkystės ūkiai, kur trąšos sudaro apie 30 proc. visos savikainos. Pastaruoju metu jų kainos pasaulinėse rinkose išaugo apie 70 proc., todėl dalis ūkių, kurie pirkimus planavo tik šių metų pradžioje, šiandien susiduria su būtinybe persvarstyti sprendimus – mažinti tręšimo normas ir taikstytis su mažesniu derliumi arba išlaikyti įprastą lygį tikintis palankesnių produkcijos kainų.

Papildomą įtaką turi ir degalų kainos. Kuras istoriškai sudaro apie 8 proc. savikainos, tačiau prasidėjus kariniam konfliktui jo kaina padidėjo apie 40 proc., o tai tiesiogiai didina visų žemės ūkio darbų kaštus.

Svarbu pabrėžti, kad šis spaudimas kol kas nėra kompensuojamas produkcijos kainomis. Didžioji dalis Lietuvoje užauginamos produkcijos yra biržinės prekės, todėl jų kainas lemia globalūs veiksniai – pasaulinis derlius, atsargų lygis ir paklausa. Nors kviečių ateities sandorių kainos buvo šoktelėjusios iki 10 proc., o rapsų – apie 4 proc., šie pokyčiai nėra pakankami kompensuoti augančias sąnaudas.

Hormūzo sąsiaurio dedamoji kainose

Prasidėjus įtampai Hormūzo sąsiauryje trąšų kainos staigiai šoko į viršų. Tokią rinkų reakciją lėmė faktas, kad Persijos įlankos regionas yra vienas svarbiausių trąšų eksportuotojų – per Hormūzo sąsiaurį transportuojama apie 20–30 proc. visų pasaulio trąšų, daugiausia azoto. Be to, pastaruoju metu trąšų produkcija ir eksportas Artimųjų Rytų šalyse reikšmingai augo dėl didėjančios paklausos ir pigių žaliavų.

Nors reikšminga dalis trąšų iš šio regiono keliauja į Europą, jų logistikos sutrikimai sąsiauryje nėra esminė kainų šuolio priežastis – Europos Sąjungos šalys turi plačiai išvystytą trąšų gamybos pramonę. Čia didesnį vaidmenį atlieka energetikos resursų, ypač gamtinių dujų, srautų trikdžiai.

Pavyzdžiui, azoto trąšų gamyboje gamtinės dujos sudaro iki 60–80 proc. savikainos, todėl jų kainų šuoliai itin greitai persiduoda trąšų kainoms. Dėl to net ir riboti energetikos resursų tiekimo ar logistikos sutrikimai turi disproporciškai didelį poveikį visai grandinei – nuo gamybos iki galutinio vartotojo Europoje.

Ko tikėtis šalies ūkininkams?

Ilgalaikis poveikis išlieka neapibrėžtas ir pirmiausia priklausys nuo konflikto eigos. Esminiai veiksniai – kiek ilgai bus sutrikdytas transportas per Hormūzo sąsiaurį, kokia žala bus padaryta naftos ir trąšų gamybos infrastruktūrai bei ar valstybės imsis eksporto ribojimų.

Jei energetikos kainos išliks aukštos ilgesnį laiką, tai gali turėti platesnį struktūrinį poveikį visam Europos žemės ūkiui.

Pastarųjų metų patirtis rodo, kad ūkininkams tokiems sukrėtimams iš anksto pasiruošti sudėtinga. Paskutinius 3–4 metus žemės ūkio sektorius važiavo amerikietiškais kalneliais su daugybe staigių posūkių, pakilimų ir nusileidimų.

Šiuo laikotarpiu geriausia sekėsi tiems ūkiams, kurie iš anksto pirko naudojamas žaliavas bei pardavė užaugintą produkciją pagal išankstines sutartis taip fiksuojant priimtiną pardavimo kainą iš anksto, nelaukiant maksimalios galimos pardavimo kainos.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją