Ar jau baigiasi Lietuvos ekonomikos spurtas?

Per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP sumažėjo 1 proc., bet buvo 2,3 proc. didesnis nei prieš metus. Lietuvos ekonomika pastarąjį penkmetį išsiskyrė itin stabiliu ir sparčiu ekonomikos augimu, tačiau šis išskirtinumas, panašu, išsikvepia.

Šis Lietuvos ekonomikos augimo kluptelėjimas nėra visai netikėtas – antrąjį šių metų ketvirtį matėme vartojimo šuolį, kuomet apie pusantro milijardo eurų, atsiimtų iš antrosios pakopos pensijų fondų, gyventojai išleido įvairiausioms prekėms ir paslaugoms. Dabar stebime vartojimo grįžimą prie natūralios, einamosiomis pajamomis grįstos tendencijos. Be to, pastaraisiais mėnesiais neigiamos įtakos ekonomikos augimui turėjo prastesni statybų, transporto ir kai kurių kitų sektorių rezultatai.

Vartojimo nesustabdė įsibėgėjusi infliacija

Apskritai, šiemet Lietuvos gyventojų nuotaikų ir noro leisti pinigus visai nepaveikė nei rekordinės dyzelino kainos, nei viena didžiausių infliacijų Europos Sąjungoje (ES). Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl šalies ekonominių perspektyvų ir asmeninių finansų išlieka tarp optimistiškiausių Europoje.

Nors pensijų fondų pinigų įtaka vartojimui jau visai išblėso, trečiąjį ketvirtį metinis mažmeninės prekybos augimas vis dar viršijo 5 procentus. Kitaip sakant, kol kas geopolitinės rizikos, brangesnė energija ir infliacija labiau išgąsdino ekonomistus, nei vartotojus.

Klesti ne tik vartojimas, bet ir eksportas

Bendras ekonomikos augimas nėra nulemtas vien vartojimo – neišsikvėpė nei pramonės, nei paslaugų eksporto augimas. Šiemet apdirbamoji gamyba išaugo daugiau nei 5 proc., o vien rugsėjį augimas paspartėjo iki 7,6 proc. Tiesa, skirtingoms pramonės šakoms sekasi nevienodai – toliau sparčiai augo maisto, elektronikos ir kai kurie kiti aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai, o labiau nuo darbo sąnaudų priklausomų ir su aštresne konkurencija susiduriančių įmonių rezultatai jau prastėjo.

Prie spartaus Lietuvos ekonomikos, užimtumo ir pajamų augimo vis daugiau prisideda ir eksportuojantys paslaugų sektoriai. Vien šiemet daugiau nei dešimtadaliu padidėjo ir aukštesnės pridėtinės vertės – finansinių, informacijos ir komunikacijų technologijų paslaugų – eksportas. Prie eksporto potencialo ir investicijų augimo prisidėjo ir palankios finansavimo sąlygos – verslo paskolų portfelis Lietuvoje šiuo metu yra beveik 16 proc. didesnis nei buvo prieš metus ir tai yra vienas sparčiausių augimų euro zonoje.

Nuo dešimtmečio pradžios – regiono lyderė

Lietuvos ekonomika po 3 proc. per metus augo jau ketverius metus iš eilės. Tokiu stabiliu ir sparčiu ekonomikos augimu gali pasidžiaugti vos kelios nedidelės ES valstybės. Nuo šio dešimtmečio pradžios Lietuvos ekonomika paaugo daugiau nei penktadaliu, o kaimyninių Latvijos ir Estijos ekonomikos didėjo mažiau nei dešimtadaliu.

Lietuvos ekonomikos augimas nebuvo nulemtas vien vartojimo ar kelių verslo sektorių sėkmės. Nuo šio dešimtmečio pradžios Lietuvos apdirbamoji gamyba išaugo daugiau nei 40 proc., nors per tą patį laikotarpį Latvijoje ji didėjo vos 15 proc., o Estijoje išliko nepasikeitusi.

Kitąmet – atvėsimas

Kitais metais lėčiau augs viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimai, nebedidės užimtumas, baigiasi ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. RRF, recovery and resilience fund) lėšos, ECB dar padidins palūkanas, toliau didės konkurencija eksporto rinkose. Ekonomikos augimas nesustos, tačiau nereikėtų tikėtis, kad tęsis išskirtinis pastarųjų metų spurtas.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją