Skaitmeniniai kišenpinigiai ir dingęs vertės pojūtis: kaip su vaikais kalbėtis apie pinigus?

Lietuvoje vis daugiau vaikų pinigų asmeninėms išlaidoms gauna ne grynaisiais, o pavedimu į banko sąskaitą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta vaikų turinčių šalies gyventojų apklausa. 2025 m. 27 proc. 7–10 m. vaikų kišenpinigius gavo į sąskaitą, 11–15 m. amžiaus grupėje banko kortelėmis naudojosi 57 proc. vaikų. Dar neseniai – 2023 m. – šie skaičiai siekė, atitinkamai, 12 proc. ir 36 proc.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, skaitmeniniais finansiniais įrankiais besinaudojantys vaikai į savo sąskaitas gauna visai ne simbolines sumas. Jaunesni – 6–12 m. vaikai – per mėnesį savo išlaidoms gauna vidutiniškai 112 eurų, o išleidžia 99 eurus. Tuo metu 12–18 amžiaus vaikų išlaidos yra kone tris kartus didesnės: į sąskaitą vidutiniškai pervedami 322 eurai, o išleidžiama – 310 eurų.  

Jaunesnių vaikų biudžetuose liūto dalis tenka transportui bei atsiskaitymams elektroninėse parduotuvėse, o štai vyresnėlių išlaidų krepšelį papildo tokios eilutės, kaip atsiskaitymai mobilaus ryšio operatoriams bei sporto klubų abonementai. Tokie pokyčiai atspindi jaunimo gyvenimo realijas ir jų kaitą skirtingais gyvenimo etapais, o vis kompleksiškesnė atžalų išlaidų struktūra reikalauja vis geresnių finansinių žinių ir finansų valdymo įpročių.

Skaitmeninių finansų iššūkiai

Nors daugiau nei ketvirtadalis tėvų 7–10 m. vaikams jau perveda kišenpinigius į jų sąskaitą, o su amžiumi vaikų išlaidos tampa vis kompleksiškesnės, tarp apklausos dalyvių vyrauja nuomonė, kad iki 10-ties vaikai yra per jauni pokalbiams apie finansus. Apie saugų atsiskaitymą internetu tėvai su vaikais dažniau (37 proc.) ima kalbėti tik nuo 11–15 m. amžiaus.

Tad čia svarbu prisiminti – nors tėvams patogu pervesti pinigus ir matyti, kaip vaikas su jais elgiasi, skaitmeniniai pinigai reiškia ir naujus iššūkius.

Kai pinigai leidžiami ne savo fizine forma, vaikams tampa sunkiau pajusti, kad jie yra riboti. Atsiskaitymas telefonu ar kortele mažiau juntamas nei mokėjimas grynaisiais. Atsiranda rizika dažniau pasiduoti impulsyviems pirkiniams – programėlės, žaidimai ir vieno paspaudimo pirkimai skatina greitus sprendimus, o vaikas gali išleisti daugiau, nei supranta ar planuoja.

Galiausiai, padidėja ir finansinių duomenų saugumo rizika – finansiniai sukčiai nesirenka pagal amžių, tad jų auka gali tapti bet kas.

Prieš užsakant kortelę – svarbūs pokalbiai

Tad ką turėti mintyje tėvams ir kokias skaitmeninių finansų temas su vaikais aptarti, atsižvelgiant į minėtas tendencijas ir iššūkius?

Pirmiausia, svarbu iš anksto susitarti dėl aiškių taisyklių, ypač kalbant apie pirkimus internete, išlaidas pramogoms ir žaidimams. Vaikams reikalinga struktūra: sutarti limitai, aiškus kišenpinigių ritmas ir supratimas, kas nutinka, kai pinigai išleidžiami anksčiau nei planuota. Tai leidžia mokytis planavimo be nuolatinio tėvų įsikišimo ir ugdo atsakomybę kasdienėse situacijose.

Antra, tėvams verta padėti vaikams suprasti pinigų ribotumą, net jei jie egzistuoja tik ekrane. Skaitmeniniai atsiskaitymai neturėtų likti „nematomi“ – naudinga kartu peržvelgti išlaidas, aptarti, kam pinigai buvo panaudoti ir kokie pasirinkimai buvo padaryti. Tokie konkretūs pokalbiai formuoja suvokimą, kad kiekvienas mokėjimas yra sprendimas, o ne automatinis veiksmas.

Galiausiai, su vaikais būtina pakalbėti apie saugumą skaitmeninėje erdvėje. Jie turėtų žinoti, kad finansiniai duomenys nėra tai, kuo gali būti dalijamasi su kitais, nepriklausomai nuo to, kas prašo ar kaip įtikinamai tai skamba. Paprasta ir aiški taisyklė, kurią galima aptarti su vaikais – kilus abejonei, pirmiausia pasitarti su suaugusiuoju. Tai padeda mažinti sukčiavimo riziką ir kuria pasitikėjimu grįstą santykį.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2025 m. kovo mėn. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 533 respondentai, tyrimo rezultatai reprezentuoja vaikų nuo 5 m. iki 23 m. turinčių šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.