Tyrimas: kokio dydžio kišenpinigius tėvai skiria savo vaikams

Bendra kišenpinigių suma, kurią dažniausiai per mėnesį iš tėvų gauna 16–19 m. amžiaus paaugliai, siekia 51–100 eurų, tuo metu pradinukai dažniausiai disponuoja 16–30 eurų per mėnesį siekiančiais kišenpinigiais. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta tėvų, turinčių 5–23 m. vaikų, apklausa.

„Matyti aiški tendencija, kad vaikams skiriamos kišenpinigių sumos didėja kartu su vaikų amžiumi. Tai galima paaiškinti augančiais vyresnių vaikų poreikiais ir jų gebėjimais valdyti finansus. Be to, palyginti su tokiu pat 2017 m. atliktu tyrimu, matyti, kad tėvai visų amžiaus grupių vaikams yra linkę skirti didesnes sumas nei anksčiau“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
 
Pasak finansų ekspertės, tam įtakos turėjo ūgtelėjęs bendras kainų lygis ir per pastarųjų šešerių metų laikotarpį gerėjusi gyventojų finansinė situacija.

Kišenpinigių dydis svyruoja nuo 5 iki 100 Eur per mėnesį

Kaip rodo tyrimas, mažiausieji 5–6 m. amžiaus vaikai paprastai per mėnesį iš tėvų gauna iki 5 eurų. 7–10 m. amžiaus vaikų tėvai sako, kad dažniausiai savo atžaloms skiriantys 16–30 eurų sumą per mėnesį. Palyginimui, prieš šešerius metus pastarosios amžiaus grupės vaikų turinčių tėvų įvardijama kišenpinigių suma siekė nuo 6 iki 10 eurų.

„Dar vyresni vaikai per mėnesį gauna didesnes sumas. 11–15 m. amžiaus vaikams dažniausiai skiriama 16–50 eurų siekianti suma, tuo metu 16–19 metų jaunuolių pajamos iš tėvų dažniausiai svyruoja tarp 51–100 eurų. Prieš šešerius metus šių amžiaus grupių vaikai iš savo tėvų gaudavo mažesnes, atitinkamai, iki 30 ir iki 50 eurų siekiančias sumas“, − komentuoja J. Cvilikienė.
 
Tuo metu 20–23 m. amžiaus grupės vaikų finansuose tendencijos nevienareikšmės – net 23 proc. punktais padaugėjo gaunančių 51–100 eurų siekiančius kišenpinigius (37 proc.), tačiau 6 proc. sumažėjo tų, kurių reguliarios pajamos iš tėvų yra didesnės nei 100 eurų (25 proc.). rodo tyrimo rezultatai.

Kišenpinigiai – kaip edukacijos priemonė

„Su pirmaisiais kišenpinigiais turėtų prasidėti reali finansinė mūsų atžalų edukacija. Mažiausiems reikėtų papasakoti, iš kur pinigai atsiranda, kodėl pinigai yra riboti ištekliai, paskatinti juos taupyti ir aiškinti taupymo naudas“, – komentuoja finansų ekspertė.
 
Tuo metu vyresnių vaikų praktinė finansinė edukacija, pasak J. Cvilikienės, gali būti ir realistiškesnė. Davus jiems visos savaitės ar mėnesio kišenpinigių sumą, reikėtų nebijoti leisti atžaloms pačioms tvarkyti savo finansus. O jiems anksčiau laiko išleidus pinigus ir „bankrutavus“ − neskubėti pildyti jų biudžeto. Taip vaikai galės praktiškai patirti, kad išlaidas reikia planuoti, ir pinigų resursas yra ribotas.

Be to, patogus būdas prižiūrėti, kaip vaikas elgiasi su jam skirtais kišenpinigiais, gali būti vaiko sąskaita ir su ja susieta kortelė. Priėjimą prie tokios sąskaitos turi tėvai, kurie gali matyti vaiko atliktas operacijas ir įvertinti savaitės ar mėnesio išlaidas, kaip vaikas jas paskirstė, ar jam pavyko pasiekti savo tikslų.

„Duodant vaikams pinigų svarbu ir gerai pasverti, kokiais atvejais tai tikslingiausia daryti. Didžioji dalis tėvų, natūralu, vaikams kišenpinigius duoda kasdienėms išlaidoms – pietums ar užkandžiams mokykloje, konkretiems poreikiams. Vis dėlto, kaip rodo tyrimas, maždaug dešimtadalis tėvų yra linkę sumokėti už gerus vaikų pažymius ar gerą jų elgesį. Tačiau tai yra mūsų vaikų pareiga ir atsakomybė, o vykdyti savo pareigas jie turėtų gebėti be finansinių paskatų“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.