10 atsakymų į dažniausiai užduodamus vaikų ir paauglių klausimus apie pinigus

Tarptautinio mokinių vertinimo (PISA) 2018 m. tyrimo duomenimis, moksleiviai, nurodantys informaciją apie finansus gaunantys iš tėvų, vidutiniškai 27 taškais lenkia tuos, kurie su tėvais apie pinigus nekalba.

Tačiau ne paslaptis, kad dažnas iš tėvų sulaukia ir ne visai patogių ar netikėtų atžalų klausimų apie pinigus. Kaip nepasimesti ir kaip atsakyti, kad vaikas suprastų ir būtų paskatintas domėtis daugiau?

„Swedbank“ Finansų instituto ekspertai paruošė atsakymus į 10 dažniausiai vaikų ir paauglių užduodamų klausimų apie pinigus.

5 mažųjų klausimai

Kaip galima gauti pinigų?

Pradinukams nėra įprasta užsidirbti pinigų, tačiau uždarbio principą mažiesiems lengviausia suprasti matant tėvus einant į darbą. Paaiškinkite, kad samdomo darbo esmė – kažkam suteikti prekę ar paslaugą. Už šią „pagalbą“ (suteiktą prekę ar paslaugą) jums sumoka. Per savo darbovietės pavyzdį papasakokite, prie kokios paslaugos ar produkto gamybos/kūrimo prisidedate kasdien ir kad už tai kiekvieną mėnesį gaunate atlyginimą.

Akcentuokite vaikui, kad svarbu pasirinkti mėgstamą darbą. Taip galima ne tik užsidirbti pinigų, bet ir užsiimti tuo, ką mėgsti labiausiai, tobulėti bei džiaugtis kiekviena diena darbe. Kai darbas patinka – jame ir sekasi geriau, o dažnai tai lemia ir geresnį atlyginimą.

Padėkite vaikams suprasti apmokamo darbo principą – leiskite jiems užsidirbti savų pinigų atliekant ne kasdienius darbus. Sukurkite mokėjimo sistemą ir iš anksto dėl jos susitarkite.

Patariama jau nuo mažų dienų plėsti vaiko supratimą apie pinigus ir būdus juos uždirbti. Papasakokite, kad pinigus uždirbti galima ne tik kas dieną einant į darbą. Vaikai turėtų žinoti, kad jų idėjos gali taip pat uždirbti pinigų, todėl drąsinkite juos svajoti ir kurti. Pradėti galima ir nuo idėjos atidaryti limonado kioską. Papasakokite, kaip ta idėja vėliau gali augti – galima išplėsti asortimentą arba atidaryti dar vieną kioską. Taip mažieji suvoks, kad, pasitelkę savo talentus, originalias idėjas ar išlaisvinę kūrybiškumą, taip pat galės užsidirbti.

Ar galime atsispausdinti daugiau pinigų? Pinigai juk niekad nesibaigia?

Geriausia pradėti paaiškinant, kad pinigų atsispausdinti namuose negalime todėl, kad tokie pinigai bus netikri ir už juos negalėsime nieko nusipirkti. Akcentuokite, kad banknotų spausdinimas yra labai atsakingas ir sudėtingas procesas, už kurį atsakingi Euro zonos šalių nacionaliniai centriniai bankai ir Europos Centrinis Bankas. O spausdinami jie keliolikoje itin saugomų Europos spaustuvių.

Vaiką dar labiau sudominsite, patyrinėję tikrą banknotą ir papasakoję, kad banknotuose yra integruotos specialios žymės, kurias gali sukurti ir integruoti tik minėtos spaustuvės. Tik tokias žymes turintys banknotai yra tikri ir jais galime atsiskaityti už norimas prekes ir paslaugas.

Gana dažnai pinigai vaikams yra abstrakti sąvoka, taigi, jie gali manyti, kad šie niekad nesibaigia. Užuot paaiškinę, kad pinigai neauga ant medžių, pabandykite paaiškinti jiems taip, kad jie suprastų, jog pinigai yra ribotas išteklius.

Pavyzdžiui, jei vaikas laiko pinigus taupyklėje, papasakokite, kad tą patį darote su pinigais, kuriuos uždirbate darbe. Kaip ir taupyklėje, jūs negalite išimti iš banko sąskaitos pinigų, kurių neįdėjote.

Paaiškinkite, kad kiekvieną mėnesį į banko sąskaitą gaunate ribotą kiekį pinigų, kuriuos vėliau išleidžiate būtiniausioms reikmėms: maistui, būstui, mokyklai, darželiui, taip pat atsidedate taupymui bei pramogoms ir nebūtiniesiems pirkiniams: kelionėms, saldainiams ir panašiai. Jeigu pirktumėte viską, ką tik panorėję, pinigai banko sąskaitoje baigtųsi labai greitai ir likusią mėnesio dalį negalėtumėte nieko įsigyti.

Ar mes turtingi? Kas yra brangu ir kas yra pigu?

Jau pradinėje mokykloje vaikai siekia apibrėžti save ir savo šeimas, palyginti su draugais ir likusiu pasauliu. Net jei girdėjo draugus kalbant apie turtingumą ar vargą, vis tiek sunku suprasti, ką tai reiškia.

Pabandykite suformuluoti vaikui sąvokos pasiturintis apibrėžimą. Svarbu atkreipti vaiko dėmesį į tai, kad yra žmonių, kurie turi daugiau nei jūs, tačiau yra ir tokių, kurie turi mažiau. Būti turtingam reiškia turėti ko nors daug, bet tai nebūtinai reiškia pinigus. Pavyzdžiui, galite sakyti, kad jūsų šeima yra turtinga laimės ir meilės vienas kitam.

Aiškindami sąvokas „pigu“ ir „brangu“, galite atsispirti nuo pavyzdžio, kad nusipirkti pigiai lengva, nes tam reikia nedaug pinigų. Brangiam daiktui reikia daugiau pinigų, jo įsigijimą reikia suplanuoti iš anksto, galbūt sutaupyti papildomų sumą pinigų ar net užsidirbti papildomai.

Taip pat reikėtų paaiškinti, kad pigus daiktas nebūtinai visuomet yra prastas, o brangus – ne visuomet geras. Tikslinga vaikui paaiškinti, kad gana dažnai labai populiarūs daiktai būna brangesni, nes jų trokšta visi. Tačiau mažiau populiarus daiktas gali būti lygiai toks pat kokybiškas ir leidžiantis džiaugtis išskirtinumu.

Kodėl negali man nupirkti šito žaislo?

Svarbiausia pabandyti išaiškinti vaikui, kad kas mėnesį uždirbate ribotą kiekį pinigų. Pirmiausia pinigus sumokame už būtiniausius dalykus, leidžiančius būti sveikiems ir stipriems (maisto produktai, būstas, vitaminai ir pan.). Visi kiti trokštami daiktai ir paslaugos daro mus laimingus, bet jie nėra būtini. Kodėl?

Ne viskas, kas daro mus laimingus, mums yra būtina ir sveika. Be to, išleidę pinigus žaislams, nebeturėsime jų būtiniems pirkiniams: maistui, drabužiams į mokyklą, elektrai ar internetui namuose.

Papildomai galite drauge su vaiku nupiešti ir iliustruoti savo kas mėnesį gaunamas pajams bei išlaidas. Kiekvienai išlaidų sričiai priskirkite (vizualiai sujunkite) atitinkamą sumą pajamų, kad parodytumėte, kaip tie pinigai išleidžiami.

Galite paaiškinti, kad visada tam tikra dalis pinigų nukeliauja į santaupas (nenumatytoms išlaidoms, didesniems pirkiniams), o kita dalis pinigų skiriama būtinosioms išlaidoms, tokioms kaip darželio ar mokyklos reikmenys, kasdienis maistas, būstas, kuriame gyvenate ir panašiai.

Parodykite, kiek pinigų lieka pramogoms ar geidžiamiems žaislams ir kad trokštamas žaislas jau viršija likusį mėnesio biudžetą. Taip vaiko sąmonėje vizualiai užfiksuosite pinigų paskirstymo modelį.

Kodėl tau kiekvieną dieną reikia eiti į darbą?

Pasistenkite išaiškinti platesnę ėjimo į darbą priežastį. Pradėti galite nuo pasakojimo, kad eidami į darbą atliekate visuomenei naudingus darbus, save realizuojate ir tobulėjate bei mokotės naujų dalykų. Pavyzdžiui, ugniagesys, kuris pasižymi drąsa ir noru gelbėti žmonių gyvybes, gesina ugnį, o gydytojas, kuriam rūpi, kad žmonės būtų sveiki, rūpinasi pacientų sveikata. Tuo tarpu duonos kepėjas, kuris mėgsta kurti naujus receptus, dirba tam, kad parduotuvėje visada galėtume nusipirkti duonos.

Visi šie žmonės už savo indėlį bendruomenei – atliktą darbą – gauna atlyginimą-pinigus. Uždirbtais pinigais galime atsiskaityti už šeimai reikalingus dalykus, pavyzdžiui, būstą, maistą, drabužius, galimybę eiti į mokyklą, lankyti mėgstamus būrelius ir kita.

Šis pokalbis su vaiku gali tapti proga papasakoti atžalai daugiau apie jūsų profesiją, pasidalinti smagiais ir galbūt sunkesniais aspektais. Tai tik dar geriau padės vaikui suprasti, kaip praeina jūsų diena darbovietėje ir kiek daug turite padaryti, kad užsidirbtumėte pinigų ir galėtumėte įsigyti reikalingus daiktus ar paslaugas.

5 paauglių klausimai

Kodėl tiek mažai pinigų man duodate? Kitiems vaikams tėvai duoda daugiau. Tiek pinigų gaudamas niekada nesusitaupysiu…

Padėkite jaunuoliui suprasti, kad pinigų žmonės uždirba skirtingai. Tai priklauso nuo jų išsilavinimo, darbo pobūdžio, galimybių dirbti ir pan. Kiekviena šeima pagal savo pajamas nusprendžia, kokioms išlaidoms ir kiek gali išleisti pinigų.

Pirmiausia būtina atsidėti dalį biudžeto būtinosioms išlaidoms, tada nenumatytoms išlaidoms ir bendriems norams bei tikslams: atostogoms ir pan. Atvirai pasidalinkite su atžala, kad jam ar jai paskirta kišenpinigių suma yra tokia, kokią leidžia šeimos biudžetas.

Taip pat svarbu papasakoti, kad kiekviena pinigų suma yra reikšminga ir prisideda prie taupymo tikslo siekimo. Jeigu svajonė atrodo nepasiekiama, pasiūlykite vaikui pergalvoti savo norus ir galimybes. Vertėtų pasiūlyti ir drauge paieškoti būdų, kaip sumažinti atžalos išlaidas arba kaip vaikas galėtų papildomai užsidirbti.

Kodėl negaliu pirkti, ko noriu?

Vienas senovės mąstytojas yra pasakęs, kad svarbu yra ne gauti tai, ko nori, o žinoti, ko tau iš tiesų reikia. Šis posakis taikliai apibūdina ir šių laikų dvasią – neretai patys pasiklystame ir nebeskiriame tikrųjų savo poreikių nuo norų. Atvirai pasidalinkite su paaugliu, kad tai galioja ne tik suaugusiems, kurie turi didesnius finansinius išteklius, bet ir vaikams bei paaugliams – kartoms, kurios užaugo su internetu. 

Žinoma, norai ir svajonės gyventi geriau yra tai, kas veda žmoniją į priekį. Tačiau norai ir jų realizavimas turi ne tik finansinę išraišką. Pakalbėkite su vaiku apie tai, kiek norai kainuoja ne tik piniginei, bet ir visai planetai. Padėkite jam atsakyti į klausimą „Ar to man šiuo metu reikia labiausiai, ar nebandau džiaugsmo nusipirkti ribotų Žemės išteklių sąskaita?“.

„Noriu naujų džinsų, nes seni nebedžiugina“ − turintiems vaikų, tikriausiai, ne kartą teko girdėti tokį argumentą. Priimant sprendimą, pirkti juos ar ne, be keliasdešimties eurų džinsų kainos, yra ir kita papildoma kaina, kurią būtina papasakoti ir paaugliui.

Vienai porai džinsų pagaminti sunaudojama apie 7,6 tūkst. litrų vandens. Skaičiuojama, kad drabužių gamintojai kasmet sunaudoja apie 79 mlrd. kubinių metrų vandens – juo būtų galima užpildyti beveik 32 milijonus olimpinių plaukimo baseinų. Be to, drabužiams nudažyti sunaudojama 1,7 mln. tonų įvairių cheminių medžiagų. Tad klausimas atžalai turėtų būti paprastas – ar tikrai turimi džinsai jau nebetinkami dėvėti?

Kodėl turiu taupyti?

Pasistenkite pozityviai atskleisti taupymo naudas, papasakokite, kad taupyti būtina tam, jog pasiektume didesnių finansinių tikslų ir svajonių. Dalį savo pinigų skiriame būtiniesiems poreikiams užtikrinti, o dalį reguliariai turime atsidėti taupymui, kad galėtume įsigyti didesnį pirkinį, išvažiuoti išsvajotų atostogų ar turėti pinigų nenumatytoms situacijoms (ligos, nelaimės atveju, sugedus automobiliui ir pan.).

Jeigu atžala atrodys ne iki galo įtikintas, atskleiskite, kad tik taupydamas:

• Išvengsi skolų.
• Įgusi tvariai valdyti savo finansus.
• Pasiruoši nenumatytiems gyvenimo įvykiams ir išlaidoms.
• Susitaupysi didesniam pirkiniui.
• Galėsi investuoti ar įgyvendinti verslo idėją.

Gerai, galiu suplauti indus ir nuskusti bulves, bet kiek pinigų už tai gausiu? O jei paruošiu namų darbus, ar pridėsite kišenpinigių?

Namų ruošos ar namų darbai yra šeimos nario pareiga, o už pareigas pinigai nėra mokami. Tai darome dėl savo ir vienas kito gerovės.

Taupyti taip nuobodu…

– Visų pirma, padėkite atžalai teisingai nusiteikti. Paaiškinkite, kad jeigu dažniau pagalvosime, jog taupydami artėjame link savo tikslų ir svajonių, taupyti bus lengviau ir smagiau.

Kitas būdas neprarasti motyvacijos taupant – konkretaus ir pasiekiamo tikslo iškėlimas. Tai lengviau padaryti pabandžius atsakyti į klausimus: kam taupau? Kokią sumą ir per kiek laiko noriu sutaupyti?

Norint, kad tikslas nepasimirštų ir labiau motyvuotų, pasiūlykite paaugliui pasidaryti svajonių žemėlapį, t. y. norimų daiktų / dalykų koliažą ir jį pasikabinti matomiausioje kambario vietoje.

Taip pat verta paieškoti kūrybiškų taupymo alternatyvų. Galbūt galima atsisakyti šokolado ir arbatos puodelio kavinėje arba parduoti savo nenešiojamus drabužius? Išlaisvinkite fantaziją ir drauge padiskutuokite su savo atžala.