M. Jastramskis: jei viltis dėl pasaulio ateities egzistuoja, ją rasime demokratiškose, atvirose, savo piliečiais besirūpinančiose šalyse

Politikos mokslų daktaras, VU TSPMI dėstytojas, populiarių straipsnių ir knygų autorius Mažvydas Jastramskis apie demokratiją ir jos svarbą svarsto ne tik su studentais universiteto auditorijose, bet ir viešai komentuodamas politinius procesus šalies gyvenime. Knygą apie prezidento instituciją Lietuvoje parašęs politologas sako, kad demokratija kaip valdymo forma yra itin daugialypis procesas, kuriame kiekvienas įžvelgia skirtingas naudas. Anot M. Jastramskio, kuris šiemet tapo didžiausios nuotolinės pamokos „Mokonomika“ dėstytoju, dalis Lietuvos gyventojų iš demokratijos norėtų daugiau ekonominės pažangos ir socialinio teisingumo.

Iš visų minčių apie demokratiją bene dažniausiai kartojama priklauso XX a. vidurio Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Vinstonui Čerčiliui: „yra sakoma, kad demokratija yra blogiausia valdymo forma, išskyrus visas kitas, kurios jau buvo išbandytos“. Ar XXI a. mokslas sutiktų su šia mintimi? 

Leiskite atsakyti rinkimų tyrėjų Nico Cheesemano ir Briano Klaaso, kuriuos labai gerbiu, suformuluotu klausimu. Įsivaizduokite, kad gimstate bet kokioje valstybėje, bet kokioje valdymo formoje. Ar rinksitės demokratiją, ar autoritarinį režimą? Ar rizikuosite, kad patektumėte į gerai valdomą, bet ne visai demokratišką šalį, pavyzdžiui, Singapūrą?  Nemanau. Kiekvienam Singapūrui pasaulyje yra po Venesuelą ir Zimbabvę. 

Demokratija reikalinga visų pirma todėl, kad žmogus, deja, nėra tobulas. Atleiskite už šią klišę, tačiau ji būtina tam, kad suvoktume demokratijos pranašumą. Dėl žmogaus, o kartu ir politikų, netobulumo reikia mechanizmo, kad galėtume rinkimais išspirti blogą valdžią lauk. Dar daugiau – demokratija mums duoda startinį paketą pilietinių ir politinių teisių, kurių negausite kitur. Manau, geras sandoris.

Teigiate, kad demokratijos yra turtingesnės. Kaip manote, kodėl taip yra? Pavyzdžių ieškoti toli nereikia – atkūrusi  nepriklausomybę, Lietuva pasirinko liberalios demokratijos kelią ir juo eina jau daugiau nei 30 m. Per tą laiką pasiektas mūsų šalies ekonominis progresas yra laikomas didžiule sėkmės istorija.

Taip, tikrosios demokratijos vidutiniškai yra ekonomiškai daugiau pažengusios. Reikėtų pastebėti, kad priežastinė seka čia nėra paprasta. Klasikiniuose politikos tyrimuose, pavyzdžiui, pas Ronaldą Inglehartą, rasime argumentų, kad ekonomika pati lemia demokratizaciją, o geresnis gyvenimas veda prie liberalesnių ir laisvesnių žmonių nuostatų. 

Tačiau apibendrindamas visumą, sakyčiau, kad ryšys yra abipusis ir palaikantis. Ne vien tokie palyginimai kaip Baltarusijos ir Lietuvos, bet ir pavyzdžiai kituose regionuose, tokiuose kaip Afrika, akivaizdžiai yra demokratijos naudai. Panagrinėję giliau matome, kad laisvi rinkimai spaudžia valdžią bent kažkiek investuoti į švietimą. Be to, ilgametė, įsitvirtinusi demokratija yra palanki aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimui ir išsilavinusiems piliečiams. Natūraliai jie vėliau tampa aktyvia visuomenės dalimi ir svarbiu politinių partijų elektoratu. Demokratija nėra atskiriama nuo mišrios rinkos ekonomikos ir stiprios vidurinės klasės, todėl šis ryšys primena simbiozę.

Kaip manote, ar Lietuvos gyventojai yra patenkinti demokratija šalyje? Koks yra mūsų visuomenės santykis su ja?

Negalėčiau vienareikšmiškai atsakyti, nes pasitenkinimas demokratija yra sudėtinga sąvoka. Taip, galima tiesiog žmonių paklausti, ar jie yra patenkinti, taip daro politikos sociologai ir kiti tyrėjai. Tačiau nėra visai aišku, ką respondentai tiksliai turi galvoje, atsakydami į tokį klausimą. Paskutinėse rinkiminėse studijose patenkintų ir nepatenkintų demokratija žmonių kiekis Lietuvoje buvo panašus. 

Iš to, ką žinau ir su kuo esu susipažinęs giliau, apibendrinčiau, kad Lietuvos gyventojai vertina galimybę balsuoti, žodžio laisvę ir kitas politines teises. Bet akivaizdu ir tai, kad visuomenėje pasigendama skaidrumo, geresnio visų lygybės prieš įstatymą įgyvendinimo. Dalis piliečių iš demokratijos norėtų ir daugiau ekonominės pažangos, socialinio teisingumo, kad sukurta gerovė pasiektų kuo daugiau gyventojų.

Esate sakęs, kad demokratijoms labiau rūpi aplinkosauga. Kodėl taip yra?

Demokratinės šalys žaliosios politikos indeksuose vidutiniškai iš tiesų atrodo šiek tiek geriau. Pavyzdžiui, pirmaujančios valstybės šiuo požiūriu būtų kokybiškos demokratijos: Danija, Švedija, Norvegija. Visų pirma taip yra todėl, kad tikrose demokratijose žmogaus gyvenimas ir jo kokybė yra didesnė vertybė. 

Visgi, reikia pripažinti, kad tai nėra stiprus ryšys ir dėsniu to nevadinčiau. Ir tarp demokratijų yra valstybių, kurių pastangos aplinkosaugoje, deja, dar labai mažos. Tačiau jei viltis dėl pasaulio ateities egzistuoja, tai ją rasime demokratiškose, atvirose, savo piliečiais besirūpinančiose šalyse. 

Vasario 4 d. būsite vienas iš didžiausios nuotolinės pamokos „Mokonomika“ mokytojų. Savo pamokoje klausiate, ar demokratija apsimoka? Ką į tai atsakytumėte Jūs, pone Jastramski?

Atsakysiu vienareikšmiškai ir paprastai: tikrai taip, demokratija apsimoka. O pamokoje šį atsakymą pagrįsiu penkiais konkrečiais argumentais. 

Išgirsti Mažvydo Jastramskio argumentus kviečiame didžiausioje nuotolinėje pamokoje Lietuvoje „Mokonomika”, kuri vyks šių metų vasario 4 dieną. Tai bus žinių šventė, skirta 1-12 klasių moksleiviams ir jų mokytojams. Skirtingoms amžiaus grupėms pritaikytas pamokas ves 24 įvairių sričių mokytojai bei ekspertai, kurie kalbės apie kūrybą, tvarumą, inovacijas, pilietiškumą ir kitus svarbius bei įdomius dalykus. Daugiau informacijos bei registracija www.mokonomika.lt.

„Mokonomika“, inicijuojama „Swedbank”, prisideda prie UNICEF ir UNESCO rengiamos „Didžiausios pamokos pasaulyje”, kurios tikslas kurti inovatyvias švietimo priemones, įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus. Šiemet didžiausiai nuotolinei pamokai Lietuvoje suteiktas UNESCO patronažas, o LRT tapo informaciniu rėmėju.