Net 53 proc. jaunuolių nurodo daugiausia žinių apie pinigus gaunantys iš tėvų, atskleidė prieš kurį laiką „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta jaunuolių apklausa. Tyrimas taip pat parodė, kad dėl finansinių žinių trūkumo jaunuoliai jaučia nerimą.
Todėl tėvams patariama su vaikais jau nuo mažų dienų diskutuoti finansinėmis temomis. O joms pasiruošti geriausia žinant pagrindinius vaikų finansinio raštingumo principus. Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, pateikia atsakymus ir patarimus, kaip formuoti tvarią vaikų finansinę elgseną.
Vaikas gyvena visuomenėje, kurioje pinigai yra naudojami kasdien. Už juos galima įsigyti norimų daiktų, jie leidžia keliauti ir pramogauti. Vaikas neužilgo taps savarankišku jaunuoliu, tad jis turi žinoti ir tai, kaip uždirbami pinigai, kam jie gali būti saugiai panaudoti, bei tai, kad rinkdamiesi pirkti vieną ar kitą dalyką mes keičiame pasaulį.
Einantys į ugdymo įstaigas – būtinai. Tokio amžiaus vaikai jau turi rimtų užduočių. Tačiau, žinoma, teisingai ir saugiai elgtis su pinigais reikia mokytis dar anksčiau.
Kaip ir suaugusiems – jie gali mus ir motyvuoti, nes yra įrankis įgyvendinti savo svajones. Gali atnešti pasididžiavimą, jei kažkam, kam sudėtingesnis laikotarpis, padedame. Gali kelti ir stresą, jei jų nuolatos trūksta ar nežinome, kaip saugiai su jais elgtis.
Ne, tikrai nemanau. Nemažai įsitikinimų, nuostatų, įpročių atsinešame iš savo tėvų namų, tačiau jei norime, domimės, tikrai galime kad ir visą gyvenimą nuolat įgyti naujų žinių, keistis ir tobulėti.
Jei jis pats turi nusipirkti maisto mokykloje, susimokėti už transportą, reikėtų sutarti konkrečias sumas ir išdėlioti skiriamą sumą pinigų atitinkamiems laikotarpiams pagal jo brandą. Dienai, savaitei ar mėnesiui. Kiek papildomai vaikas gauna pinigų, priklauso ir nuo šeimos finansinės padėties, artimųjų dosnumo ir, žinoma, tuometinių poreikių. Svarbu ne tik kiek pinigų vaikas gauna, bet ir tai, kad mes nepamirštume su juo nuolat apie tai kalbėtis.
Labai sunku paskaičiuoti konkrečiai, nes skiriasi šeimų galimybės, gyvenamoji vieta ir vaikų poreikiai, tačiau akivaizdu, kad tėvams ar globėjams tenka tikrai nemenkas rūpestis. Maistas, kokybiškas būstas, rūbai, ugdymas – remiantis įvairiais skaičiavimais galime sakyti, kad užauginti vaiką iki 18 metų gali kainuoti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tūkstančių eurų.
Pinigų nereikėtų nei labai sureikšminti, nei, juo labiau, nuvertinti. Tai yra normalus, kasdien naudojamas įrankis, kuris leidžia pasirūpinti buitimi, atostogauti, pildyti svajones. Taip paprastai, kasdieniškai ir reikėtų su vaikais kabėtis apie pinigus – kaip jie uždirbami, kokios investicijos duoda didžiausią grąžą, kokias klaidas darome paskirstydami pinigus ir panašiai.
Skirti tam laiko, rodyti, pasakoti, paskatinti nueiti į parduotuvę ir susiskaičiuoti grąžą. Galima pasiūlyti norimą daiktą nusipirkti iš savo santaupų. Tada vaikas vėl kitaip įvertins daikto vertę.
Bandyti galima jau pradėjus eiti į mokyklą, tačiau palaipsniui. Atsiskaityti vieną kartą, suvesti PIN kodą bankomate, pasitikrinti savo sąskaitos likutį. Atsiminti, kad banko kortelė turi būti saugoma. Visi šie žingsniai, kantriai ir ramiai išbandyti su tėvų ar kitų suaugusių pagalba, taps įgūdžiais.
Tai yra žinių, įpročių, nuostatų, kuriuos mes turime apie pinigus, visuma.
Įtraukiant jį į kasdienes veiklas, dalinantis savo patirtimi. Tai pat – įgalinant, duodant užduočių, pavyzdžiui, sudaryti savo gimtadienio šventės biudžetą, nupirkti šeimos pusryčiams reikalingų produktų, padėti planuojant kelionę ir renkantis įvairius variantus.
Aš švelninčiau šitą žodį ir keisčiau į „kaip padėti vaikui išmokti saugiai ir sėkmingai elgtis su pinigais“. Kaip patarti, paguosti, kai padaro klaidas. Jei tai yra vaiko pinigai, jų kontroliuoti nederėtų, išskyrus, žinoma, priežiūrą, jog už juos nebūtų įsigyjami sveikatai pavojingi dalykai.
Kaip ir suaugusiam, vaikui svarbus tikslas, prasmė. Reikėtų jį konkretizuoti, įsivardinti, gal net nuotrauką ar piešinį pasikabinti gerai matomoje vietoje. Tuomet konkrečiai paskaičiuoti, kiek kainuos tikslo įgyvendinimas. O tuomet lieka tik nuosekliai link jo judėti.
Jų įgalinimas. Vaikams patinka patiems spręsti, kaip jie gali užsidirbti, kur gali leisti uždirbtus pinigus.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė dalinasi patarimais, kaip formuoti tvarią vaikų finansinę elgseną: