M. Laukevičius: JAV išskirtinumas silpnėja, tačiau baimės dėl „Sell America“ scenarijaus – gerokai per ankstyvos

Pastarosiomis savaitėmis investuotojų dėmesį vėl patraukė geopolitiniai klausimai, ypač įtampa Arkties regione. Vis dėlto, finansų rinkų reakcija išliko santūri – eskalacija dėl Grenlandijos buvo pristabdyta, o ažiotažas dėl galimo „Sell America“ scenarijaus kol kas neperaugo į masinį JAV turto išsipardavimą. Nors Europos investuotojų apetitas JAV rinkoms šiek tiek sumažėjo, struktūrinio pasitraukimo požymių nematyti.

Eskalacija dėl Grenlandijos aprimo

Pastarąsias dvi savaites vienu karščiausių geopolitinių klausimų tapo Grenlandija, JAV prezidentui Donaldui Trumpui viešai pareiškus pretenzijas į Danijai priklausančią autonominę teritoriją. Tačiau situacija greitai buvo sušvelninta – prezidento D. Trumpo ir NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte susitarimas stiprinti NATO saugumą Arkties regione pasiuntė aiškų signalą rinkoms, kad siekiama išvengti atviro konflikto.

Pasiektas sutarimas, kaip skelbiama, gali apimti JAV karinių pajėgumų stiprinimą ir bendradarbiavimą strateginių išteklių gavybos srityje, tačiau Grenlandijos suvereniteto klausimas nebuvo svarstomas. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pabrėžė, kad teritorijos perleidimas JAV yra nepriimtinas, o bet kokie sprendimai turi atitikti tarptautinę teisę. Rinkoms tai leido bent trumpam atsikvėpti, nors geopolitinis neapibrėžtumas išlieka.

JAV akcijų rinkose – santūriai pozityvios nuotaikos

JAV Federalinis rezervų bankas (FED) investuotojams siunčia signalą – situacija yra stabili. Federalinis atvirosios rinkos komitetas 10 prieš 2 balsavo už palūkanų normų išlaikymą, o FED pirmininkas Jerome’as Powellas pabrėžė „aiškų pagerėjimą“ JAV ekonominėje perspektyvoje. Pareigūnai taip pat atsisakė ankstesnių formuluočių apie didėjančią riziką darbo rinkoje, taip sustiprindami rinkų lūkestį, kad papildomo monetarinio skatinimo artimiausiu metu neprireiks. Ateities sandorių rinkos kol kas nenumato palūkanų pokyčių bent iki birželio, o rudenį įgyvendinti trys palūkanų mažinimai, panašu, jau suteikė pakankamą impulsą ekonomikai.

Makroekonominiame fone daugiau neapibrėžtumo atnešė prekybos duomenys. Lapkritį JAV prekybos deficitas netikėtai išaugo iki 56,8 mlrd. JAV dolerių, gerokai viršydamas ekonomistų lūkesčius. Importo atsigavimas ir sumažėjęs eksportas atspindėjo didelius mėnesinius svyravimus, susijusius su kintančia prekybos politika ir tarifais. Dėl to Atlantos FED ketvirtojo ketvirčio BVP augimo prognozę sumažino nuo 5,4 proc. iki 4,2 proc. Tai primena, kad politiniai sprendimai ir toliau gali lemti trumpalaikius ekonominius svyravimus.

Investicija į retųjų metalų gavybą

Įmonių ir sektorių lygmeniu investuotojų dėmesį patraukė JAV administracijos veiksmai stiprinant kritinių mineralų tiekimo grandines. Prekybos departamentas investavo 1,6 mlrd. JAV dolerių į „USA Rare Earth“ – tai yra dalis platesnės strategijos mažinti priklausomybę nuo Kinijos, kuri šiuo metu kontroliuoja apie 70 proc. pasaulinės retųjų elementų rinkos.

Mainais už federalinį finansavimą, Prekybos departamentas gaus 16 mln. bendrovės akcijų ir beveik 18 mln. varantų, o galutinis valstybės akcijų paketas gali siekti nuo 8 iki 16 proc. Investicija skirta paremti retųjų metalų kasybos projektą Teksase ir magnetų gamybos įmonės statybas Oklahomoje. Kartu su ankstesniais sandoriais su „MP Materials“, „Lithium Americas“ ar „Trilogy Metals“ tai rodo augantį valstybės vaidmenį strategiškai svarbiuose sektoriuose.

DI karštligė pakaitino atminties komponentų rinką

Dirbtinio intelekto plėtra keičia ne tik programinės įrangos, bet ir fizinės infrastruktūros ekonomiką. Sparčiai auganti DI serverių paklausa sukūrė netikėtą trūkumą kompiuterių atminties segmente – srityje, kuri ilgą laiką pasižymėjo mažomis maržomis ir buvo cikliška. Atminties komponentai šiandien sudaro apie penktadalį daugumos aparatinės įrangos sąnaudų, todėl didžiųjų technologijų bendrovių investicijos į DI sprendimus tiesiogiai verčia didinti ir atminties gamintojų gamybos apimtis.

Šio poslinkio simboliu tapo „SanDisk“, kuri dar prieš DI paklausos šuolį atsiskyrė nuo „Western Digital“. Bendrovės akcijų grąža 2025 m. siekė 559 proc., o nuo metų pradžios dar paaugo daugiau nei 120 proc. Panašius signalus siunčia ir „Micron“, kuri nurodo, kad jos 2026 m. produkcija jau išparduota. Tai rodo, jog atminties komponentų trūkumas yra struktūrinė DI plėtros pasekmė.

Vis dėlto, sektoriuje matyti ir disciplina – „SanDisk“ vadovybė planuoja augimą subalansuoti investicijomis. Nors pajamos, prognozuojama, šiemet augs apie 44 proc., kapitalo išlaidos didinamos nuosaikesniu, 18 proc. tempu.

Indeksų naujienos: per pastarąsias dvi savaites „Dow Jones“ paaugo 0,83 proc., „S&P 500“ – 2,09 proc., o „Nasdaq Composite“ – 2,21 proc.

Euro kilimas gali sulaukti ECB dėmesio

Valiutų rinkose ryškesnis euro stiprėjimas JAV dolerio atžvilgiu gali patraukti Europos Centrinio Banko (ECB) politikos formuotojų dėmesį. Pastarosiomis savaitėmis euras artėjo prie 1,20 JAV dolerio ribos, investuotojams ieškant likvidžių alternatyvų. Situaciją papildomai veikė agresyvus dolerio pardavimas prieš Japonijos jeną, išaugus realios valiutų intervencijos lūkesčiams. Svyravimų į rinkas įnešusi Japonijos jena pakilo net 1,5 proc. dolerio atžvilgiu, Japonijos pareigūnų komentarams pakursčius spėliones, kad vyriausybė gali įsikišti į valiutų rinką.

Tačiau tikėtina, kad ECB toks rezultatas nebūtų palankiai vertinamas. 2025 m. liepos mėn. ECB viceprezidentas Luis de Guindos teigė, kad euro kilimas virš 1,20 USD gali būti sudėtingas politikos formuotojams. Šios psichologinės ribos peržengimas greičiausiai vėl įtrauktų eurą į ECB politikos perspektyvos kontekstą, todėl prekiautojai gali sustiprinti nuomones ir perkainuoti tikimybes už centrinio banko palūkanų normos sumažinimą šiais metais. JAV doleris šoktelėjo link geriausios dienos nuo liepos mėnesio, kai prezidentas paskelbė, kad į Federalinio rezervo vadovo postą pasirinko Keviną Warsh‘ą.

Per pastarąsias savaites euras sustiprėjo 1,76 proc. iki 1,18 JAV dolerio, svaras sterlingų pakilo 1,9 proc., o Japonijos jena dolerio atžvilgiu sustiprėjo 2,11 proc.

„Sell America“ scenarijus – per ankstyvas

Paskutiniu metu kilęs ažiotažas dėl galimo europiečių pasitraukimo iš JAV rinkų kol kas nepasitvirtina. ETF srautai rodo, kad Europos investuotojų apetitas JAV aktyvams sumažėjo, tačiau struktūrinis pasitraukimas nevyksta. Atsakymas slypi detalėse: nors srautai vien tik į JAV akcijų fondus sulėtėjo iki vieno žemiausių lygių per daugelį metų, tačiau perėjimas prie pasaulinių ETF reiškia, kad ši tranzicija vis dar vyksta su 65–70 proc. JAV investicijų paskirstymu. Beveik 2 trilijonai JAV dolerių Europos ETF turto yra tiesiogiai arba netiesiogiai susieti su JAV lyginamaisiais indeksais. Be to, JAV įsikūrę emitentai – „BlackRock“, „Vanguard“, „Invesco“, „State Street“ – kontroliuoja apie 63 proc. viso Europos ETF turto.

Įmonėms sekasi pakankamai skirtingai: dėl vangios paklausos per šventinį sezoną, pardavimai pagrindiniame prabangos prekių gamintojo LVMH mados padalinyje ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo 3 proc. LVHM vadovybė perspėjo, kad 2026 metai greičiausiai nebus lengvi, ir dėl to grupė šiais metais apribos išlaidas.

Tuo metu lustų gamybos technologijų milžinės Europoje „ASML Holding NV“ užsakymai ketvirtąjį ketvirtį gerokai viršijo analitikų lūkesčius. Bendrovės užsakymai šiuo laikotarpiu siekė rekordinę 13,2 mlrd. eurų sumą, palyginti su vidutine analitikų prognoze – 6,85 mlrd. eurų. Dirbtinio intelekto bumas tęsiasi: ASML įranga yra neatsiejama „Nvidia Corp.“ dirbtinio intelekto greitintuvų, kurie yra dirbtinio intelekto modelių mokymo ir veikimo duomenų centruose pagrindas, gamybos dalis.

Akcijų indeksai: santūrūs pokyčiai

Per pastarąsias dvi savaites pagrindiniuose pasaulio akcijų indeksuose stebimi nuosaikūs svyravimai. Europos „STOXX 600“ indeksas praėjusį penktadienį prekybą užbaigė 0,65 proc. aukščiau. Vokietijos DAX per laikotarpį smuko 1,68 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ pakilo 0,28 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ indeksas per dvi savaites ūgtelėjo 0,92 proc.

Azijos rinkose panašūs svyravimai: Japonijos „Nikkei 225“ indeksas per dvi savaites krito 0,49 proc., Kinijos pagrindinių bendrovių indeksas „CSI 300“ smuko 0,59 proc., tuo metu Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį paaugo 3,1 proc.

Obligacijų rinkose taip pat fiksuoti santūrūs pokyčiai. JAV dvejų metų obligacijų pajamingumas sumažėjo iki 3,52 proc., dešimties metų – iki 4,23 proc. Tuo metu Japonijos dešimties metų obligacijų pajamingumas pakilo iki 2,24 proc.

Padidintos naftos paklausos augimo prognozės

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) padidino 2026 m. pasaulinės naftos paklausos augimo prognozes, ekonomikai stabilizuojantis ir mažėjant anksčiau prognozuotam pasiūlos pertekliui. Agentūros vertinimu, šiais metais pasaulinis naftos suvartojimas augs 930 tūkst. barelių per dieną, arba 0,9 proc. – šiek tiek daugiau nei prognozuota anksčiau.

TEA taip pat pažymi, kad sukauptos atsargos šiuo metu veikia kaip buferis, apsaugantis rinką nuo tiekimo neapibrėžtumo Irane, Rusijoje, Kazachstane ir Venesueloje. Vis dėlto, agentūra įspėja, jog naftos ir dujų kainos artimiausius trejus–ketverius metus gali patirti spaudimą mažėti.

Tuo metu OPEC+ ratifikavo sprendimą kovo mėnesį išlaikyti stabilią gavybą. Klausimas dėl tolimesnių veiksmų pasibaigus pirmojo ketvirčio pertraukai atidėtas iki kito aljanso susitikimo, numatyto kovo 1 d. Pagrindinės narės vis dar nėra atkūrusios apie 1,2 mln. barelių per dieną gavybos, sustabdytos nuo 2023 m., tačiau dalis šalių signalizuoja norą palaipsniui didinti pasiūlą.

Rinkose kainas palaikė geopolitinė įtampa. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina pirmą kartą nuo rugsėjo peržengė 70 JAV dolerių už barelį ribą, JAV prezidentui įspėjus Iraną dėl galimų karinių veiksmų, jei nebus pasiektas branduolinis susitarimas. JAV WTI nafta svyravo ties 65 JAV dolerių už barelį riba.

Per dviejų savaičių laikotarpį „Brent“ naftos kaina pakilo 9,65 proc. ir siekė apie 69 JAV dolerius už barelį, o WTI – 8,04 proc., penktadienio sesiją užbaigdama ties 65 JAV doleriais.

Aukso rinka judėjo priešinga kryptimi – nors penktadienį kaina smarkiai krito, per dviejų savaičių laikotarpį auksas išliko pabrangęs 4,78 proc., iki 4 894 JAV dolerių už unciją.