Ar Kinijos DI startuolis „DeepSeek“ pakeis technologijų sektoriaus perspektyvą?

Dirbtinio intelekto (DI) investicijų bumas 2024 m. buvo viena iš svarbiausių rinkas varančių jėgų. Lyg iš niekur atsiradęs naujas žaidėjas kinų startuolis „DeepSeek“, teigiantis išvystęs JAV kompanijų DI prilygstantį modelį vos už dalelę jų kainos, paskatino investuotojus persvarstyti technologijų įmonių vertės prielaidas. Todėl šią savaitę rinkos pradėjo itin giliu kritimu, o lustų gamintoja „Nvidia“ vos per dieną prarado pusę trilijono JAV dol. rinkos vertės.

Technologijų kompanijų kainų žygis į kainų aukštumas atrodė nesustabdomas. Nuostabiuoju septynetu vadinamos technologijų gigantės sugeneravo apie pusę visos JAV akcijų indeksų grąžos praėjusiais metais.

Tokios septintuko įmonės kaip „Meta“, „Google“ ar „Microsoft“ kūrė vis galingesnius ir protingesnius DI modelius ir siekė galutiniam jų naudotojui pasiūlyti vis išmanesnius įrankius. DI modelių treniravimas yra skaičiavimo galiai ir energijai itin imli veikla, tam reikalingi tūkstančiai galingų ir brangių procesorių. Todėl energetikos įmonės bei duomenų centrai irgi gavo progą pasišildyti investicijų bumo spinduliuose.

Pastaruoju metu technologijų milžinės skelbė apie šimtus milijardų siekiančias investicijų programas tam, kad DI lenktynėse išsiveržtų į priekį. Didžiulės investicijos į modelių tobulinimą procesorių gamintoją „Nvidia“ pavertė viena iš vertingiausių pasaulio įmonių. Lūkestis buvo, kad tolesnė DI plėtra reikalaus vis daugiau skaičiavimo galios, procesorių ir energijos, todėl itin brango puslaidininkių gamintojų akcijos.

Toks pat geras, tik gerokai pigesnis

Kinų startuolis „DeepSeek“ išleido naują didįjį kalbos modelį (LLM – large language model), kuris savo „protingumu“ iš pažiūros neatsilieka nuo šiandien pirmaujančių modelių. Po šio žingsnio ,„DeepSeek“ sulaukė itin didelio susidomėjimo – pirmadienį jų modelis tapo labiausiai parsisiunčiama programėle „Apple“ programėlių parduotuvėje. Be to, pristatytas modelis yra atvirojo kodo, todėl bet kas gali jį parsisiųsti ir pritaikyti savo reikmėms.

Naujo konkurento pasirodymas savaime jau būtų nemenka naujiena, tačiau kūrėjai skelbia, kad jiems pavyko DI sukurti vos už keletą milijonų JAV dolerių. Pasitelkus sumanias treniravimo technikas, jiems neprireikė naudoti tūkstančių pačių pažangiausių procesorių ir apdoroti milžinišką duomenų kiekį. Kol kas daugelis rinkos dalyvių skeptiškai vertina skelbiamą modelio kainą, tačiau paties modelio analizė patvirtina, kad naudotos inovatyvios technikos leidžia daug efektyviau išnaudoti turimus duomenų analizės resursus ir tikslinius modelius ištreniruoti pigiau. Tokia žinia verčia rinką permastyti visas prielaidas apie tolesnę DI raidą. Šiuo metu atsiradusios trys naujos prielaidos:

• DI nebūtinai reikalauja gigantiškų investicijų, gali būti kad jis bus pasiekiamas plačiau už prieinamą kainą.
• Modelius galima ištobulinti be pažangiausių procesorių. JAV puslaidininkių prekybos ribojimai ir Vakarų šalių technologinis dominavimas gali būti ne toks nepajudinamas kaip manyta iki šiol.
• Pritaikius efektyvesnes treniravimo technikas kartu su jau egzistuojančia skaičiavimo galia, galbūt galima tikėtis dar didesnio kokybinio proveržio.

Naujas žaidėjas išprovokavo akcijų išsipardavimą

Akcijų rinkos, ypač JAV, į šias naujienas reagavo skaudžiai. Pirmadienį, sausio 27 d. „Nvidia“ akcijų kaina krito beveik 17 proc. ir nuo savo vertės per dieną nubraukė istorijoje iki šiol didžiausią pusės trilijono JAV dolerių sumą.

Panašiai į naujienas reagavo ir kitų svarbių puslaidininkių tiekimo grandinės žaidėjų akcijos – Nyderlandų ASML ir Taivano TSMC. Bendrai JAV technologijų indeksas „Nasdaq 100“ per dieną krito daugiau nei 3 proc.

Jau kurį laiką buvo svarstoma, kad JAV akcijų rinka, o ypač technologijų sektorius, yra per brangi demonstruojamiems finansiniams rezultatams. Nenuostabu, kad technologijų akcijos dėl to dar jautriau reaguoja į naujienas. „DeepSeek“ naujiena suveikė ir tiesiog kaip katalizatorius kainų korekcijai, kuri brendo jau senokai.

Burbulo išsileidimas ar nauja pradžia?

Pirminė reakciją į proveržį leidžiantį pigiau plėtoti DI modelius absoliučiai neigiama rinkos lyderiams. Vyrauja nuomonė, kad procesorių nebereiks tiek daug, tad puslaidininkių gamintojų rezultatai bus prastesni. Be to, DI kūrimo demokratizacija reiškia, kad dabartiniai rinkos lyderiai tuoj pajaus vis didesnį konkurencinį spaudimą tiek iš Kinijos, tiek ir iš kitų naujų rinkos dalyvių.

Kita vertus, technologijos atpigimas gali reikšti, kad DI rinka nebus dominuojama kelių didelių žaidėjų. Personalizuotus DI sprendimus bus pakankamai pigu įgyvendinti daugeliui verslų ir gyventojų. Tai gali reikšti, kad tos pačios „Nvidia“ klientų ratas išsiplės, nes iki šiol ji buvo priklausoma nuo užsakymų iš vos kelių didžiųjų žaidėjų.

Gali būti, kad net ir naujomis sąlygomis dominuos tos pačios technologijų bendrovės. Pritaikiusios „DeepSeek“ inovacijas ir savo turimus skaičiavimų pajėgumus, jos bandys sukurti daug kokybiškesnius ir plačiau pritaikomus DI modelius. Be to, aukštos išlaidos į duomenų centrus, skirtus treniruoti DI, jau kurį laiką tempė žemyn technologijų sektoriaus finansinius rodiklius. Efektyvesnis turimų resursų panaudojimas gali būti itin palankus technologijų milžinių rezultatams.

Kol kas aišku tik tiek, kad technologinės lenktynėse tikrai laimės galutinis DI modelių vartotojas – pigesni ir protingesni DI modeliai leis technologijai plisti sparčiau ir ilguoju laikotarpiu labiausiai gali pasitarnauti už technologijų sektoriaus ribų. Investuotojai kurį laiką bus atsargūs technologijų sektoriaus atžvilgiu, tad lokali sektoriaus korekcija gali užsitęsti. Tačiau technologinis proveržis neabejotinai yra puiki naujiena rinkoms, tik lieka atviras klausimas dėl to, kuris rinkos dalyvis taps galutiniu DI lenktynių nugalėtoju.