Braškanti Rusijos ekonomika

Pastaruosius dvejus metus Rusijos ekonomikos augimas viršijo daugelį prognozių ir lūkesčių – iš dalies dėl to, kad jos pramonė greitai persiorientavo nuo sviesto prie ginklų. Tačiau šiemet augimas jau išblėso, o naujos JAV ir ES sankcijos gali stumtelėti ją link recesijos.

2022-2024 metais Rusijos ekonomikos augimas viršijo 4 procentus. Tačiau šiemet – beveik sustojo, o Pasaulio bankas ir Tarptautinis Valiutos Fondas prognozuoja, kad jos ekonomikos augs mažiau nei 1 procento. Besikaupiančios problemos ir plyšinėjančios siūlės matomos visuose jos ekonomikos kampuose.

Šiemet pradėjo strigti ir Rusijos pramonė – per pirmuosius devynis mėnesius apdirbamoji gamyba dar buvo 2,9 proc. didesnė nei prieš metus, bet velnias čia slypi detalėse. Kai kurios ginkluotės vis dar gaminama daugiau, tačiau mašinų ir įrengimų, o taip pat ir daugelio maisto produktų, pagaminta beveik 5 proc. mažiau nei prieš metus.

Visai išsikvėpė ir mažmeninės prekybos augimas. Jam koją kiša nors ir šiek tiek sumažėjusi, bet vis dar 8 proc. siekianti infliacija bei gyventojų skaičiaus mažėjimas. Nors nedarbo lygis išlieka labai žemas, tačiau taip yra ne dėl gerų priežasčių – darbuotojų trūksta taip pat ir dėl to, kad daugelis jų laiką leidžia fronto linijoje, iš kurios dažnai niekada ir nebegrįžta.

Rusijos verslo paskolų portfelio augimas labai sulėtėjo ir šiuo metu yra lėčiausias nuo 2021 metų. Tuo metu gyventojų paskolų portfelis jau mažėja, o nuosmukis yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Ir čia – tik besikaupiančių ekonominių problemų pradžia.

Prieš ketverius metus ES buvo didžiausia Rusijos iškastinio kuro pirkėja, pernai jos dalis sudarė tik 15 proc., šiemet nukrito iki 8 procentų, o po metų bus arti nulio. Praėjusią savaitę Europos Komisija priėmė 19-ąjį sankcijų paketą, kuriame numatomi papildomi suvaržymai Rusijos energijos, finansų, karo pramonės sektoriams bei specialiosioms ekonomikos zonoms. Vienas iš svarbiausių pokyčių – įsipareigojimas nuo 2027 visai nebepirkti rusiškų suskystintų gamtinių dujų.

Svarbu ir tai, kad šiame pakete atsirado ir sankcijos trečiųjų šalių pirkėjams – kelioms Kinijos perdirbimo ir prekybos įmonėms. Šiuo metu Kinija yra pagrindinė Rusijos energijos išteklių pirkėja, iš jos Rusija gauna apie 42 proc. visų energijos eksporto pajamų.

Dar svarbiau yra tai, kad praėjusią savaitę didžiausioms Rusijos įmonėms – Rosneft ir Lukoil – sankcijas pritaikė ir JAV. Įšaldytas jų ir jų dukterinių įmonių turtas, JAV gyventojai ir įmonės negalės turėti jokių sandorių su jomis. Šios dvi įmonės išgauna ir eksportuoja maždaug pusę visos Rusijos naftos, beveik visa ji parduodama Kinijai ir Indijai. Nors JAV kol kas nepaskelbė antrinių sankcijų, tikėtina, kad kai kurie naftos perdirbėjai šiose šalyse ieškos alternatyvių tiekėjų.

Dar prieš Krymo aneksiją, 2014 metais, daugiau nei pusę Rusijos federalinio biudžeto sudarė pajamos iš naftos ir dujų pardavimo. Iki 2021 metų ši dalis jau buvo nukritusi iki 36 procentų, o šiemet sieks mažiau nei ketvirtadalį visų pajamų. Akivaizdu, kad po naujausių JAV ir ES sankcijų, kris naftos gavyba ir eksportas, o Rusijos biudžeto pajamos dar labiau sumažės.

Rusijos finansų ministerija skaičiuoja, kad jos biudžeto deficitas šiemet sieks 5,6 trilijono rublių ir bus beveik 50 proc. didesnis nei planuota metų pradžioje. Parengtame 2026 federaliniame biudžete išlaidos „gynybai“  sumažės pirmą kartą nuo karo pradžios (skaičiuojant ir rubliais, ir santykyje su visomis išlaidomis – nuo 32,5 iki 29,3 proc.). Kremlius galbūt dar galvoja, kad karą prieš Ukraina gali laimėti, bet Rusijos ekonomika ir gyventojai jį jau pralaimėjo.