Ką gali rodyti akcijų ir aukso brangimas tuo pačiu metu?

Retai pasitaikantis dėsningumas, kai vienu metu akcijų ir aukso kainos siektų aukštumas, kaip tik stebimas šiuo metu. Tai nėra geras ženklas akcijoms. Kita vertus, gerų žinių turėtų atnešti centrinių bankų Europoje ir JAV planuojami bazinių palūkanų mažinimai šią vasarą. Pirmąja kregžde tapo Šveicarijos centrinis bankas, kuris bazines palūkanas ėmėsi mažinti anksčiau nei tikėtasi ir taip davė pradžią artėjančiam platesnio masto pinigų politikos pokyčiui.

Auksas vėl spindi – 11 proc. augimas nuo metų pradžios

Įprastai auksas laikomas santykinai saugia investicine priemone, į kurią lėšos nukreipiamos turbulencijų finansų rinkose metu. Tačiau nuo metų pradžios finansų rinkose vyrauja pakilios nuotaikos, tuo pat metu aukso kaina šiais metais yra išaugusi apie 11 proc. ir yra aukščiausiame lygyje per visą kainos istoriją, pastebi „Swedbank“ analitikai.

Įvardijamos kelios priežastis, dėl kurių stebimas spartus aukso brangimas pastaruoju metu. Pirmiausia, tai finansų rinkose stebimas pakilimas ir tai, kad šiuo metu brangsta didesnioji dalis investicinių priemonių. Antra, rinkų dalyviai taip ruošiasi būsimam FED palūkanų mažinimui šįmet, kas galėtų paveikti JAV dol. vertę, todėl lėšas nukreipia ne į pinigų rinkos priemones. Trečia priežastimi galėtų būti išaugusios geopolitinės rizikos pasaulyje ir vadinamojo saugaus prieglobsčio poreikis.

Istorijoje jau yra buvę situacijų, kai akcijos ir auksas brango tuo pačiu metu. Vienas jų užfiksuotas prieš Pasaulinę finansų krizę įsivyravus infliacinei spiralei, o antras stebėtas pandemijos metu, kai į ekonomikas buvo įlietas didelis pinigų kiekis. Todėl aukso ir akcijų brangimas gali rodyti tam tikrą perkaitimą finansų rinkose, korekcijos nuojautas ir investuotojų norą nuo to apsisaugoti.

JAV šįmet laukiama trijų palūkanų mažinimų

Federalinio rezervų banko (FED) atstovai toliau užsimena apie šįmet laukiančius tris palūkanų mažinimus po 25 bazinius punktus. Jie taip pat pradėjo lėčiau mažinti obligacijų kiekį, kas rodo, kad jie nesibaimina dėl pastaruoju metu fiksuojamos didesnės infliacijos.

Per pastarąjį susitikimą jie vienbalsiai sutarė išlaikyti bazinę palūkanų normą tiksliniame 5,25-5,5 proc. rėžyje. Planuojama mažinti palūkanas tris kartus šįmet ir pratęsti tokį patį mažinimo ciklą kitąmet. 

Atnaujintos 2024 m. JAV infliacijos ir ekonomikos augimo prognozės – atitinkamai nuo 2,4 iki 2,6 proc. ir nuo 1,4 iki 2,1 proc. Nedarbo lygio prognozė sumažina 0,1 proc. punkto – iki 4 proc.

Technologijų lyderių akcijų išpardavimas

Ažiotažui dėl dirbtinio intelekto pakėlus JAV technologijų įmonių akcijas iki rekordinių lygių, Silicio slėnio bendrovių įkūrėjai ir vadovai išparduoda turimas akcijas didžiausiu tempu per pastaruosius metus, rodo „Financial Times“ paskelbta analizė.
Pavyzdžiui, technologijų rinkos senbuvis Peteris Thielis pardavė 175 mln. JAV dol. vertės duomenų analizės įmonės „Palantir“ akcijų. Tuo metu Markas Zuckerbergas vasarį pardavė „Meta“ akcijų už 135 mln. JAV dol. Tai buvo didžiausias jo parduotas akcijų kiekis nuo 2021 m. pabaigos.

„Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas šįmet išgrynino milžinišką 8,5 mlrd. JAV dol. vertės akcijų kiekį, nors tikėtina, kad tokiu būdu J. Bezosas iš dalies savo turtą perkėlė į mokesčiams palankią Floridos valstiją. „Amazon“ generalinis direktorius Andy Jassy šiais metais pardavė apie 21 mln. JAV dol. akcijų arba maždaug tiek, kiek per pastaruosius dvejus metus kartu paėmus.

Tiesa, rekordiniai technologijų įmonių akcijų įverčiai įpūtė gyvybės į IPO rinką. Praėjusį penktadienį socialinės žiniasklaidos bendrovė „Reddit“ pagaliau debiutavo biržoje, o jos akcijos baigė savo pirmąją prekybos dieną beveik 50 proc. aukštesniame kainos lygyje. Dar vieno su DI susijusio startuolio „Chipmaker Astera Labs“ debiutas biržoje buvo pažymėtas beveik 2 kartus išaugusia akcijos kaina.

Iki penktadienio, kovo 29 d.  per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ padidėjo 2,6 proc., „S&P 500“ – 2 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ paaugo 1,7 proc.

ECB palūkanų sumažinimas tikėtinas jau birželį

Naujausios Europos centrinio banko (ECB) prognozėse tikimasi mažesnės infliacijos, ypač 2024 m., tam didžiausią įtaką turi sumažėjusios energijos kainos. Dabar prognozuojama, kad infliacija euro zonoje 2024 m. sieks 2,3 proc., 2025 m. – 2 proc., o 2026 m. – 1,9 proc. Infliacijos, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozės taip pat buvo sumažintos, jos 2024 m. sudarys 2,6 proc., 2025 m. – 2,1 proc., o 2026 m. – 2 proc.

ECB taip pat sumažino ir 2024 m. ekonomikos augimo prognozę – euro zonoje tikimasi tik 0,6 proc. augimo šįmet. Ekonominis aktyvumas turėtų pagyvėti 2025 m. iki 1,5 proc. bei 2026 m. iki 1,6 proc.

ECB prezidentė Chrsitine Lagarde pasakė, kad centrinis bankas gali imtis palūkanų mažinimo artimiausioje ateityje. Tiesa, iki to laiko tikimasi sulaukti atlyginimų duomenų, kurių augimas iki šiol lėmė spaudimą kainoms. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad pirmas ECB palūkanų sumažinimas 25 baziniais punktais turėtų įvykti per birželio susitikimą.

Didžiausios euro zonos ekonomikos traukiasi

Dviejų didžiausių euro zonos šalių – Vokietijos ir Prancūzijos ekonomikos kovo mėnesį toliau traukėsi, o joms sugrįžti į augimo kelią gali prireikti daugiau laiko.

Remiantis paskelbtais „S&P Global“ verslo tyrimais, Prancūzijos privatus sektorius šį mėnesį traukėsi šiek tiek sparčiau nei vasarį. Vokietijos nuosmukis atlėgo, tačiau tai lėmė tik paslaugų sektorius, kuriame įsivyrauja stagnacija.

Svarbūs Vokietijos gamintojai vėl paneigė ekonomistų lūkesčius dėl padidėjusio augimo pagreičio, o atitinkamas pirkimo vadybininkų indeksas nuo 42,5 reikšmės vasarį sumažėjo iki 41,6 reikšmės kovą.

Tuo metu Šveicarijos nacionalinis bankas sumažino savo pagrindinę palūkanų normą 25 baziniais punktais taip įžengdamas į naują pinigų politikos ciklą keliais mėnesiais anksčiau nei kiti centriniai bankai. Ciuricho pareigūnai sumažino bazines palūkanas iki 1,5 proc., tai pirmas toks sumažinimas vienai iš 10 labiausiai prekiaujamų pasaulio valiutų po pandemijos.

Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio, kovo 29 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 1,7 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 3,1 proc. aukščiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas pakilo beveik 3 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė be reikšmingesnių pokyčių.

Kinija siekia 5 proc. metinio augimo

Kinija nustatė savo metinį ekonomikos augimo tikslą ties maždaug 5 proc., nors premjeras Li Qiang pripažino laukiančius iššūkius. Pekinas šiemet ir kelerius ateinančius metus taip pat išleis 1 trln. juanių (139 mlrd. JAV dol.) itin ilgo laikotarpio obligacijų, kas rodo jo pastangas centralizuotai valdyti vietos skolą.

Kinijos pramonės gamyba ir investicijos į ilgalaikį turtą sausio-vasario mėn. viršijo prognozes ir išaugo atitinkamai 7 proc. ir 4,2 proc. Mažmeninė prekyba atitiko lūkesčius, o investicijos į nekilnojamąjį turtą sumažėjo daugiau nei tikėtasi.

Per pirmuosius du 2024 m. mėnesius eksportas išaugo 7,1 proc., skaičiuojant JAV dol., ir viršijo lūkesčius. Tai gali būti atsigaunančios paklausos pasaulyje požymis.

Istorinis Japonijos banko žingsnis

Japonijos centrinis bankas pirmą kartą per 17 metų padidino bazines palūkanas nuo 0 iki 0,1 proc. ir atsisakė savo pajamingumų kreivės kontrolės politikos. Japonija tapo paskutine šalimi pasaulyje, kuri užbaigė neigiamų bazinių palūkanų erą.

Naujausi duomenys rodo užtikrintą Japonijos ekonomikos atsigavimą praėjusių metų pabaigoje – ekonominis našumas pirmą kartą po ketverių metų viršijo ekonomikos potencialą. Tai rodo pakankamai stiprią paklausą, kuri gali paskatinti infliaciją, o Japonijos banką galvoti apie tolesnį palūkanų didinimą.

Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu paaugo 1,5 proc., o Kinijos „blue chips“ CSI 300 per šį laikotarpį sumažėjo 2 proc., Honkongo „Hang Seng“ nukrito 1,1 proc.

Didėjanti naftos paklausa spaudžia kainas

Prognozuojama, kad FED pradėjus mažinti palūkanas, naftos kaina galėtų viršyti dabar įprastą 70-90 JAV dol. už barelį rėžį. Kinijos siekis paskatinti gamybą ir Europos noras atstatyti atsargas rodo, kad žaliavų, ypač naftos ir vario kainos gali pradėti didėti.

„Goldman Sachs“ prognozuoja, kad žaliavų kainos šįmet gali padidėti apie 15 proc. mažėjant skolinimosi išlaidoms, atsigaunant gamybai ir dėl išliekančių geopolitinių rizikų.

Tuo metu pasaulyje suvartojama daugiausia naftos nei bet kada anksčiau, o paklausa vėl ima viršyti lūkesčius, todėl kyla klausimas, kaip greitai į tai sureaguos naftos rinkos.

„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 1 proc. aukštesniame lygyje ir siekė 87 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina paaugo 1,2 proc. iki 83 JAV dol. penktadienio sesijos metu. Aukso kaina paaugo 3,2 proc. iki 2 229 JAV dol. už unciją.